Vašingtonas (valstija)

Kitos reikšmės – Vašingtonas (reikšmės).

Vašingtonas (angl. State of Washington) – JAV valstija, esanti šalies šiaurės vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Kanados pasienyje. Yra į pietus nuo Britų Kolumbijos provincijos, į šiaurę nuo Oregono ir į vakarus nuo Aidaho. Administracinis centras – Olimpija, didžiausias miestas – Sietlas. Plotas – 184 827 km²; 7,7 mln. gyventojų (2021 m.).

Vašingtonas Washington
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Olimpija
Apygardos	39
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1846 m.
Gubernatorius	(D)
Gyventojų (2021)	7 738 692 (13)
Plotas	184 827 km² (18)
- vandens %	6,6 %
Tankumas (2021)	42 žm./km² (25)
Aukščiausia vieta	Reinyro kalnas (4392 m)
ISO 3166-2	US-WA
Tinklalapis	access.wa.gov
Vikiteka	VašingtonasVikiteka

Vašingtonas atskilo nuo vakarinės dalies, kai jos 1846 metais Oregono sutartimi atsisakė Didžioji Britanija, taip išspręsdama . 1889 metais Vašingtonas buvo priimtas į Sąjungą kaip 42 valstija.

Valstija pavadinta pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. Tai vienintelė JAV valstija, pavadinta prezidento vardu. Vašingtonas dažnai vadinamas Vašingtono valstija (visada kartu su žodžiu „valstija” – angl. State of Washington), kad taip būtų galima atskirti ją nuo JAV sostinės. Vašingtono valstijos ir kaimyninės Kanados pietinės Britų Kolumbijos provincijos dalies gyventojai valstiją vadina tiesiog Vašingtonu (be papildomo žodžio „valstija”), o kalbėdami apie JAV sostinę vartoja vietovardžius: Washington, D.C. arba tiesiog D.C.. Be to, iš pradžių Vašingtono valstijos regionas vadinosi Kolumbija (pavadinimas kilo iš Kolumbijos upės), tačiau siekiant išvengti painiojimo su vietovardžiu Kolumbijos apygarda, buvo pervadintas.

Geografija

Iš vakarų valstiją skalauja Ramusis vandenynas. Kranto linija labai raižyta, šiaurės vakaruose giliai įsiterpia , nuo atviro vandenyno atskirta . Įlanką su vandenynu jungia , Džordžijos sąsiauris. Pjudžeto Saudo pakrantės ypatingai raižytos, su daugybe įlankų ir salų (, , , , salos, ).

Valstijos žemėlapis

Drėgnieji miškai Olimpo pusiasalyje

Didžioji valstijos dalis kalnuota. Vašingtono vakarinėje dalyje išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės ištįsę Pakrantės kalnagūbriai, vidurinėje dalyje – Kaskadiniai kalnai (juose yra Vašingtono aukščiausia vieta – veikiantis ugnikalnis Reinyro kalnas, 4392 m), rytuose plyti plokščia, žema Kolumbijos plynaukštė.

Vašingtono klimatas vidutinių platumų, vakaruose – jūrinis, rytuose – žemyninis. Dėl Kaskadinių kalnų kuriamo lietaus šešėlio klimatas labai skirtingas – vakarų pakrantėje drėgnas ir šiltas, o į rytus nuo kalnų – sausas ir kontrastingas. Vakarinėje pakrantėje sausį būdinga +1–8 °C temperatūra, liepą – +12–25 °C. Olimpo pusiasalio vakarinėse pašlaitėse iškrinta vidutiniškai 3800 mm kritulių per metus, Piudžet Saundo pakrantėse – 750–1000 mm, Kaskadinių kalnų vakariniuose šlaituose – virš 2500 mm. Rytinėje dalyje sausio vidutinės temperatūros laikosi tarp -5 ir +4 °C, liepos mėnesio – tarp +15 ir +31 °C. Vidutiniškai tenka 430 mm kritulių per metus, o Jakimos slėnyje – mažiau nei 200 mm. Žiemomis pasitaiko didelių pūgų ir speigų. Ypač daug prisninga Kaskadiniuose kalnuose.

Olimpo nacionalinis parkas

Reinyro kalnas – aukščiausias valstijoje

Dykynės rytų Vašingtone

Sietlo reginys

Žvejybiniai laivai Sietlo uoste

Didžioji valstijos dalis patenka į Kolumbijos upės baseiną. Be pačios Kolumbijos Vašingtoną vagoja jos intakai Sneikas, Spokanas, , , , . Tiesiai į vandenyną teka Skadžitas, , kitos gana neilgos upės. Centrinėje dalyje telkšo ilgas Čelano ežeras. Ant upių sudaryta tvenkinių.

Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai, kalkžemiai, vulkanžemiai (Kaskadiniuose kalnuose), (pietryčiuose).

Vašingtono miškingumas – 53 %. Vakarinėje pakrantėje būdingi drėgnieji vidutinių platumų miškai su spygliuočių sengirėmis. Auga eglės, cūgos, tujos. Rytuose būdingos sausringos stepės, pusdykumės. Didelė dalis valstijos patenka į saugomas teritorijas – įsteigtas Reinyro kalno nacionalinis parkas, Olimpo nacionalinis parkas, Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas, 9 nacionaliniai miškai (didžiausias – Okanogano–Ventači), Šv. Elenos kalno vulkanologinis paminklas, San Chuano salų nacionalinis paminklas ir kt.

Gyventojai

Gyventojai Vašingtono valstijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiau nei pusė jų gyvena Sietlo–Takomos aglomeracijoje ir kitose Piudžet Saundo pakrantėse. Taip pat gausiau gyvenama Kolumbijos žemupio baseine (Portlandas) ir Spokano upės baseine (Spokanas). Kitos teritorijos (Olimpo pusiasalis, Kaskadiniai kalnai, pietryčiai, šiaurė) gyvenamos labai retai.

2020 m. etninė sudėtis:

• baltieji – 70 % (vokiečių, airių, anglų, norvegų, rusų kilmės)
• lotynoamerikiečiai – 13,7 % (meksikiečiai, puertorikiečiai, kubiečiai)
• azijiečiai – 11,8 % (kinai, vietnamiečiai, korėjiečiai, filipiniečiai, japonai, indai)
• afroamerikiečiai – 5,3 %
• indėnai – 3,2 % (činukai, sališai, , spokanai, jakamai, sahaptinai)
• Ramiojo vandenyno salų kilmės – 1,4 % (samojiečiai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Sietlas (737,0 tūkst. gyv.)
• Spokanas (228,9)
• (219,1)
• Vankuveris (190,8)
• Belvju (151,8)
• (136,6)
• (110,6)
• (106,8)
• (102,9)
• (101,0)
• (96,9)

Ekonomika

Svarbi Vašingtono pramonės šaka – ir medienos apdirbimas. Auginami vaisiai ir uogos (obuoliai, vyšnios, kriaušės, šilauogės, vynuogės, abrikosai), daržovės (šparagai, ankštiniai, bulvės). Taip pat plėtojama komercinė žvejyba (lašišos, ), , gėlininkystė. Veisiami galvijai, avys.

Išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo (aviacijos, ginkluotės, laivų statybos, įrengimų), maisto, chemijos pramonė.

Šaltiniai

1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
2. Vašingtonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
3. Washington // state, United States. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
4. USA: Washington, citypopulation.de
5. . „Agriculture: The cornerstone of Washington’s economy“. Washington Policy Center.