Vasilkuvas

Vasi̇̀lkuvas (lenk. Wasilków) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, 8 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Miestas priklauso Balstogės aglomeracijai. Įsikūręs Supraslio upės slėnyje. Prie miesto prijungta Švienta Vodos gyvenvietė. Mieste veikia Vasilkuvo geležinkelio stotis. Mieste įsikūrę , Vasilkuvo Rūpestingosios Dievo Motinos parapijos, Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo parapijos, Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo parapijos ir Vasilkuvo dekanato centrai.

Vasilkuvas lenk. Wasilków
Vasilkuvo miestas
Vasilkuvas 53°12′18″ š. pl. 23°12′16″ r. ilg. / 53.20500°š. pl. 23.20444°r. ilg. / 53.20500; 23.20444 (Vasilkuvas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Balstogės apskritis
Valsčius	Vasilkuvo valsčius
Gyventojų (2008)	9 940
Plotas	28,15 km²
Tankumas (2008)	353 žm./km²
Pašto kodas	PL 16-010
Tinklalapis	www.wasilkow.pl/

Istorija

Atlikus archeologinius kasinėjimus buvo nustatyta, kad šiose vietovėse pirmieji žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Pasak legendos gyvenvietė įsikūrė, kai XIII a. šioje vietovėje Haličo-Volynės kunigaikštis pastatė tvirtovę. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1566 m. gruodžio 8 d. karalius Žygimantas Augustas gyvenvietei suteikė miesto teises. Miesto seniūnu buvo karaliaus Žygimanto Senojo rūmų architektas . Vėliau miestui suteiktos ir Magdeburgo teisės bei Vasilkuvo miesto herbas. 1567 m. mieste pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1567 m. miesto seniūnu tapo Lukas Gurnickis. XVII a. mieste gyveno apie 500 gyventojų. Apie 1795 m. mieste gyveno 1500 gyventojų, iš kurių 100 unitai ir 150 žydai.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. įkurtos Vasilkuvo Slovackio gatvės žydų kapinės. 1853 m. pastatyta Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė. 1876 m. pastatytas Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas. 1880 m. mieste gyveno 3880 gyventojų. 1883 m. pastatyta Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia. 1895 m. gegužės 5 d. sudegė didelė dalis miesto pastatų. XIX a. pabaigoje įkurtos Vasilkuvo katalikų kapinės. Tuo metu miestas buvo Sokulkos apskrityje.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Vasilkuvo Supraslio gatvės žydų kapinės. 1939 m. rugsėjo 16 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė, kuri vėliau miestą perdavė Tarybų Sąjungai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. buvo įkurtas Vasilkuvo getas, kuriame gyveno apie 1250 žydų. Per karą miestas neteko apie 20 % gyventojų. Po karo mieste gyveno 3948 gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1983 m. pastatyta Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo bažnyčia. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Gyventojai

XIX a. pabaigoje mieste gyveno 3918 gyventojų, 1939 m. gyveno 5174 žmonės.

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 3 903 žmonės: Lenkai – 85,7% (3 348); Žydai – 13,1% (514); Gudai – 0,5% (23); Rusai – 0,4% (17); Čekai – 0,02% (1).

1897 m. gyveno 3 880 žmonės: Gudai – 60,1% (2 335); Žydai – 37,7% (1 463); Vokiečiai – 1,03% (40); Rusai – 0,6% (25); Lenkai – 0,23% (9); Latviai – 0,2% (8).

Paveldas

• Renesanso laikų miesto pastatai ir išdėstymas;
• Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia;
• Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė;
• Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas.

Galerija

• Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo bažnyčia
• Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė
• Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia
• Žydų kapinės
• Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Wasilków (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 129 psl. (lenk.)
3. 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
4. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)