Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Varao
Varao šeima plaukia kanoja
Gyventojų skaičius	~20 000
Populiacija šalyse	Venesuela Gajana Surinamas
Kalba (-os)	varao
Religijos	prigimtinė tikyba

Varao – indėnų gentis, gyvenanti Orinoko deltos regione Venesueloje, taip pat vakarų Gajanoje, Suriname. Populiacija – apie 20 tūkst. žmonių. Kalba izoliuota varao kalba.

Varao neatsiejamai susieti su vandeniu. Jie savo būstus (palafito) įsirengia ant polių lėtuose upių užutėkiuose. Struktūra nesudėtinga, dažnai bendra kelioms šeimoms pastogė su hamakais miegui ir bendra židiniu maistui ruošti. Kartais dar būna medinių kėdžių, išraižytų gyvūnų pavidalais. Varao yra puikūs plaukikai nuo pat mažens, visur keliauja iš medžio skobtomis kanojomis, nes ypač deltos regione sunku keliauti pėsčiomis per tankias ir pelkėtas džiungles. Varao gamina dviejų tipų kanojas – ilgas bongo, talpinančias iki 50 žmonių, ir nedideles trivietes kanojas.

Maitinasi daugiausia žuvimi, vėžiagyviais, renka džiunglių augalus, dalis verčiasi žemės ūkiu.

Varao yra išlaikę . Jų kosmogonijos mitas pasakoja apie medžiotoją, gyvenusį danguje. Jis medžiojęs dangiškuosius paukščius – vienas jo nušautas paukštis nukrito ant rojaus grindų. Jis susprogo ir pramušė skylę per kurią medžiotojas pažvelgė į žemę. Pamatęs ten daug vaisių, gražius vaizdus iš dangiškojo šilko pasidarė virvę ir nusileido ten gyventi.

Iš europiečių su varao pirmasis susidūrė Alonsas de Ocheda, tyrinėdamas Orinoko deltą. Indėnų palafitai jam priminė Veneciją, todėl atrastą žemę pavadino „mažąja Venecija“ – Venesuela.