Vanema taip pat Vanemana istorinė žemė lot terra Baltijos jūros pakrantėje besiribojusi su Ventavos ir Bandavos žemėmis

Vanema (taip pat Vanemana) – istorinė žemė (lot. terra) Baltijos jūros pakrantėje, besiribojusi su Ventavos ir Bandavos žemėmis vakaruose bei šiaurėje ir žiemgaliams priklausančiomis žemėmis pietuose. Vanema buvo XIII a. pradžioje minimo Taikos Kuršo (lot. Vredecuronia, sen. vok. dat Vredecuren land) dalis, kurioje gyveno kuršiai ir Baltijos finų gentys, matyt, dabartinių lyvių protėviai. Po 1230 m. taikos sutarties su Rygos kryžiuočiais, Vanema su jau nuo senesnių laikų kuršiška Bandavos žemės dalimi žemėlapiuose pavaizduota kaip Taikos Kuršas (latv. Miera Kursa).

Taikos Kuršas (latv. *Miera Kursa*) – Vanema ir Bandavos dalis

Dabar Vanemos teritorijoje yra Dundagos savivaldybė, Engurės savivaldybė, Mėrsrago savivaldybė, Ruojos savivaldybė, taip pat Talsų savivaldybės ir Ventspilio savivaldybės rytinės dalys bei Tukumo savivaldybės šiaurinė dalis. Dabartinė Kandavos savivaldybė, Kuldygos savivaldybės rytinė dalis ir, tikėtina, Talsų savivaldybės rytinė dalis įėjo į kuršių Bandavos žemes.

Pavadinimas

Vanemos pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1231 metų sausio 17 d. sutartyje tarp kuršių ir Romos paskirto vietininko Balduino iš Alno. Sutarties sudarytojų sąrašą pradėjo Kuršo žemių pavadinimai – Bandava ir Vanemana (pagani de Curonia, scilicet de Bandowe, de Wanneman, de citra Winda). Šioje žemėje įvardijama 11 kaimų, taip pat būta daug kitų gyvenviečių.

Be kitų prielaidų, įprasta Vanemos pavadinimą kildinti iš Baltijos finų kalbų, jis reiškia 'senoji žemė', plg. lyv. vanā 'senas' + mō, tarm. mā 'žemė'.

Gyventojai

Vanemos gyventojų sudėtis buvo nevienalytė. Jos pakrančių sritis palei Rygos įlanką ir Irbės sąsiaurį buvo apgyvendinę lyviai ir saremiečiai. Krašto gilumoje gyveno kuršiai, dažniausiai jie buvo įsikūrę aplink piliakalnius. Vanema buvo senoji finougrų žemė šiaurės rytų Kurše, kurią naujajame geležies amžiuje, po X a., pamažu nukariavo kuršiai.

Valdymas

Vanemos žemė buvo sudalinta į pilių apylinkes, kuriose savo ruožtu buvo įsikūrę kaimai, juos valdė kaimų vyresnieji. Politinius sprendimus dėl karo ir taikos klausimų priimdavo vyresniųjų taryba, kuri siųsdavo savo pasiuntinius derėtis ir dalyvaudavo sudarant sutartis. Pavyzdžiui, 1230 m. Vanemos gyventojų vyresnieji iškilmingoje ceremonijoje su kryžiuočiais Rygoje sudarė taikos sutartį.

Literatūra

A.Westrén-Doll. Urkundliche livische und kurische Ortsnamen. (vok. k.)
A.Bielenstein. Die Grenzen des lettischen Volksstammes. Petersburg, 1892. (vok. k.)
(latv. k.)
Договоры немецкого Ордена и его союзников с куршами. земгалами и сааремаасцами 1230—1284 гг. // Пути развития феодализма. М. 1972 (rus. k.)
Vladas Žulkus. Kurland. Die Grenzen und die nördldlichen Landschaften in 8. – 13. Jahrhundert (2002). 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (vok. k., santrauka liet. k.)