Vakašų kalbos

Vakašų
Paplitimas	Kanada (Britų Kolumbija), JAV (Vašingtonas)
Kalbų skaičius	6
Kilmė	? vakašų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	šiaurės vakašų, pietų vakašų

Vakašų kalbos – indėnų kalbų grupė, kuriai priskiriamos kalbos, vartojamos vakašų, gyvenančių Šiaurės Amerikos vakaruose (Britų Kolumbijos pakrantėse, Vankuverio saloje, ). Jai priskiriamos nutkų ir kvakiutlių tarmės.

Vakašų kalbų santykis su kitomis kalbomis neaiškus – bandomos sieti su eskimų-aleutų arba algonkinų-ritvanų kalbomis. Kalboms būdinga priebalsių įvairovė, ilgi ir trumpi balsiai, agliutinacija, priesagų gausa ir vidinės fleksijos.

Kalbos

Visos vakašų kalbos negausios, sparčiai nykstančios. 1975 m. buvo ~8000 kalbančiųjų, 2014 m. – vos 600.

Kalbos/tarmės:

• [has], 240 žm.
• [kwk], 170 žm.
• [hei], 66 žm.
• [nuk], 130 žm.
• nitinatų arba pietų nutkų [dtd], 7 žm.
• makachų [myh], mirusi (nuo 2002 m.)

Šaltiniai

1. Vakašų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė

Nuorodos

• Ethnologue kataloge