Vajų kalba WayuunaikiKalbama Kolumbija VenesuelaKalbančiųjų skaičius420 600 000Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką

Oficialus statusas
Vajų kalba Wayuunaiki
Kalbama	Kolumbija, Venesuela
Kalbančiųjų skaičius	420–600 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	aravakų šiaurės aravakų ta-aravakų vajų
Rašto sistemos	lotynų
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-3	guc
Vikipedija Vajų kalba

Vajų kalba arba gvachirų kalba (Wayuunaiki) – aravakų šeimai priklausanti kalba, vartojama indėnų vajų, gyvenančių Pietų Amerikos šiaurėje, Kolumbijoje ir Venesueloje (La Gvachiros pusiasalyje, aplink Marakaibo ežerą). Kalbančiųjų skaičius – 420–600 tūkst. žmonių. Apie pusė vajų vienakalbiai (moka tik gimtąją kalba), kiti kalba ir ispaniškai.

Išskiriamos dvi vajų tarmės: viunpiumiujinų (Wüinpümüin) ir vopumiujinų (Wopumüin), kurios vartojamos atitinkamai pusiasalio šiaurės rytuose bei pietvakariuose.

Vajų kalba agliutinacinė, kaitoma giminėmis. Įprasta sakinio tvarka – veiksmažodis-objektas-subjektas.

Kalboje išskiriami 6 balsiai ir 16 priebalsių. Visi priebalsiai turi prailgintas formas.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Kolumbijoje ir Venesueloje pradėta plėtoti vajų kultūra. Nuo 2000 m. leidžiamas dvikalbis laikraštis Wayuunaiki.

Vajų abėcėlė: A/a, Ch/ch, E/e, I/i, J/j, K/k, ´, L/l, M/m, N/n, O/o, P/p, R/r, S/s, Sh/sh, T/t, U/u, Ü/ü, W/w, Y/y.

Šaltiniai

Duomenys apie kodu „guc“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
El wayuunaiki, una lengua con 600.000 hablantes en riesgo de extinción. Noticias ONU.
Kowii, Ariruma & Fernández Silva, José Ángel (2005). Identidad lingüística de los pueblos indígenas de la Región Andina. Quito: Editorial Abya Yala.
Pimiento Prieto, Margarita y F.J. Pérez Van-Leeden (1997). . Amerindia 22: 151–176. Paris
Goulet J.G. y Miguel Angel Jusayu (1978) El idioma guajiro; sus fonemas, su ortografía, su morfología. Caracas: Universidad Católica Andrés Bello.
. Aló Presidente.

[1] Duomenys apie kodu „guc“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[2] El wayuunaiki, una lengua con 600.000 hablantes en riesgo de extinción. Noticias ONU.

[3] Kowii, Ariruma & Fernández Silva, José Ángel (2005). Identidad lingüística de los pueblos indígenas de la Región Andina. Quito: Editorial Abya Yala.

[4] Pimiento Prieto, Margarita y F.J. Pérez Van-Leeden (1997). . Amerindia 22: 151–176. Paris

[5] Goulet J.G. y Miguel Angel Jusayu (1978) El idioma guajiro; sus fonemas, su ortografía, su morfología. Caracas: Universidad Católica Andrés Bello.

[6] . Aló Presidente.