Vėlaičiai (Kretinga)

Kitos reikšmės – Vėlaičiai (reikšmės).

Vėlaičiai
Kaimo koplytstulpis su šv. Jurgio bareljefu
Vėlaičiai
55°54′29″š. pl. 21°30′04″r. ilg. / 55.908°š. pl. 21.501°r. ilg. / 55.908; 21.501 (Vėlaičiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021)	12
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Vėláičiai Kilmininkas: Vėláičių Naudininkas: Vėláičiams Galininkas: Vėláičius Įnagininkas: Vėláičiais Vietininkas: Vėláičiuose

Vėlaičiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į pietryčius nuo Kartenos, kairiajame Alanto upės krante.

Istorija

Kaimo žemės plyti tarp Alanto upės ir Vėlaitinės miško. Pirmieji gyventojai jose apsigyveno I tūkst. prieš m. e. pabaigoje. Alanto ir jo intako Tyrupelio santakoje jie įsirengė įtvirtintą gyvenvietę – piliakalnį.

Vėlaičių kaimas atsirado XVI a., o rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1694 m. Vietos gyventojai pasakoja, kad tarp miškų ir upelių apsigyvenę jų proseneliai neturėjo kur skubėti: neskubėjo anksti kelti, neskubėjo ir į darbus kibti. Viskas buvo dirbama vėliau nei kituose kaimuose. Dėl to ir kaimas pavadintas Vėlaičiais. Vis tik reikia manyti, kad kaimui vardą davė pirmojo naujakurio Vėlaičio šeima.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaime buvo 14 vienkieminių sodybų. XVII a. – XIX a. kaimas priklausė Kartenos dvarui ir parapijai. XIX a. pirmoje pusėje kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje susiformavo Vėlaičių užusienis, kuriame buvo 3 sodybos. Iš viso 1846 m. kaime buvo 17 baudžiauninkų sodybų, o 1849 m. Franso Pliaterio Kartenos dvare baudžiavines prievoles atlikinėjo 132 baudžiauninkai. Baudžiavą panaikinus, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Adomui Pliateriui mokėjo 67 valstiečiai iš Vėlaičių kaimo ir užusienio.

Iki XIX a. pradžios kaimas turėjo dvejas kapines. Vienos kapinės, vadinamos Milžinkapiu, veikė Alanto kairiajame krante, vingio slėnyje, netoli piliakalnio. Kitos kapinės, vadinamos Maro kapeliais, buvo įrengtos dešiniajame Alanto krante, kelio į Karteną kairėje pusėje (šiandien jos yra Kartenos miestelio teritorijoje, Alanto gatvėje).

1923 m. Vėlaičiuose buvo 42 ūkiai ir 256 gyvenojai. 1926 ir 1930 m. pravesta žemės reforma. Jos metu kitapus Alanto buvusios kaimo žemės buvo prijungtos prie Kartenos dvaro žemėje naujai įkurto Gintarų kaimo.

Po II-jo pasaulinio karo į Vėlaitinės miškus pasitraukė ir Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanais tapo vėlaitiškiai Julius Bumblys-Tigras, Juozas Viskontas-Dzima, Antanas Žilinskas-Jazminas.

1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta ūkininkės Onos Mačernienės šeima, Marijona Domarkienė, Vincė Martinkutė ir Juozo Viskanto šeima. 1949 m. kovo 25 d. stribai iš kaimo išvežė net 14 žmonių – Petronėlę Drungilienę, Martą Kupšienę su vaikais Alfonsu, Valerijonu ir Birute, Juozą Tamašauską, Viktoriją Veizbonienę su vaikais Alfonsu ir Stase, Severiną Viskontienę su sūnumis Albertu, Pranu ir dukra Danute, o balandžio 10 d. buvo išvežti dar Steponas Simutis su žmona Marijona, sūnumi Ignu ir dukra Janina.

1949 m. Vėlaičių kaime buvo įkurtas „Valstiečių tiesos“ kolūkis. Po metų jis buvo prijungtas prie „Žemaitės“ (Kartenos) kolūkio. Apie 1963–1964 m. kaime įvesta elektra. Prasidėjus melioracijai, 1970 m. kaime gyveno 164 gyventojai, 1979 m. jų sumažėjo iki 64 žmonių, o 1987 m. buvo belikę tik 30 gyventojų. 2002 m. Vėlaičiuose tebestovėjo P. Baltmiškienės (gyveno duktė D. Jonikienė), St. Milašiaus, Vl. Paulausko ir Aleknavičių sodybos.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
229	256	186	165	64	30	24	20	11	12
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

• žurnalistas, radijo laidų redaktorius Adolfas Drungilas (1936–).
• valstybės ir visuomenės veikėjas, radijo inžinierius, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Vladislavas Domarkas (1939–2016).

Kultūros paveldas

Alanto ir Tyrupalio santakoje išliko Alanto upės nuplauto Vėlaičių piliakalnio su papėdės gyvenviete liekanos. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio Alanto kairiojo kranto slėnyje stūkso Pilale, Milžinkapiu vadinama kalva – Vėlaičių k. senosios kapinės. Prie Vėlaičių–Lygnugariškių kelio stovi koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Gintautas Zabiela. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 119–125
3. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, Vilnius, 1993, t. 1, p. 431–464
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Vėlaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 706 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Vėlaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 477
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (2002/05), p. 204.
• Kazys Misius. Vėlaičiai. – Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, Vilnius, 1988, p. 477.