Upyna (Šilalė)

Kitos reikšmės – Upyna.

Upyna
Upyna
55°26′53″š. pl. 22°26′35″r. ilg. / 55.448°š. pl. 22.443°r. ilg. / 55.448; 22.443 (Upyna)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Upynos seniūnija
Gyventojų (2021)	343
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Upýna Kilmininkas: Upýnos Naudininkas: Upýnai Galininkas: Upýną Įnagininkas: Upýna Vietininkas: Upýnoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Упина, lenk. Upina

Upyna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Šilalės ir 6 km į pietus nuo automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1835–1836 m., padidinta 1913 m.; varpinė ir šventoriaus tvora su vartais), veikia Upynos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-75014), liaudies amatų muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys). Už 2 km į šiaurę, Gudirvėse stūkso gamtos paminklas – Gudirvių akmuo, kur manoma buvo senoji Upynos gyvenvietė.

Upynos vidurinė mokykla

Geografija

Į pietus nuo Upynos yra Svystkalnio regykla, ji yra ant kalvos viršūnės 163,5 m aukštyje, virš apylinkių ši kalva iškilusi apie 50 metrų. Nuo šios regyklos geru oru azimutu 205° matyti už 20 kilometrų esantis Tauragės TV bokštas, o su žiūronais galima pamatyti net Tilžės kaminus, esančius už 50 kilometrų, azimutu 225°. Prie miestelio yra Upynos kaimas.

Istorija

Upynos bažnyčia

Pirmą kartą miestelio vardas minimas 1554 m. surašytame akte dėl Karšuvos valsčiaus bajorų žemės nuosavybės, nors spėjama, kad dar XIII a. Upyna buvusi viena iš Karšuvos žemės seniūnijų. Ten minimas „Upynos upelio laukas“ (lenk. pole Upina reczki). Plačiau kaimas aprašytas 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje. Tuo metu Upyna užėmė žymiai didesnį plotą nei šiais laikais. Kaimui priklausė 48 valakai dirbamos žemės, dar 10 valakų ganyklų ir kitų naudmenų.

1663 m. karalius Vladislovas Vaza suteikė Upynai privilegiją, leidusią kartą per savaitę (trečiadieniais) rengti turgus ir du kartus per metus – prekymečius. Todėl nuo XVII a. pirmosios pusės Upyna vadinama miesteliu. 1711 m. po gaisrų, badmečių, karo ir maro, mokesčių rinkėjai Upyną įtraukė į „tuščių“ miestelių sąrašą. Miestelis atsikūrė po 1722 ir 1775 m. atnaujintų turgų privilegijų. Pirmieji katalikų maldos namai pastatyti 1688 m. XIX a. Upyna – miestelis Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiuje, priklausęs Girdiškės parapijai.

1929 m. Upynos kapinės apjuostos akmenų tvora.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

2009 m. patvirtintas Upynos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Karšuvos valsčius	Žemaičių seniūnija
XIX a. pabaiga	Skaudvilės valsčius	Raseinių apskritis
1919 m.	Upynos valsčiaus centras	Tauragės apskritis
1923?–1947 m.	Skaudvilės valsčius
1947–1950 m.	Upynos valsčiaus centras
1950–1962 m.	Upynos apylinkės centras	Skaudvilės rajonas
1962–1995 m.		Šilalės rajonas
1995–	Upynos seniūnijos centras	Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1847 m. ir 2021 m.
1847 m.	1885 m.*	1902 m.	1923 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1983 m.
300	469	557	284	313	485	311
1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2005 m.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
384	346	409	423	375	343	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Abraomas Deborinas (tikroji pavardė Jofė; 1881–1963), rusų filosofas, akademikas.
• 1893 m. Upynos bažnyčioje pakrikštytas būsimasis lakūnas Stasys Girėnas.
• Upynoje gimė etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė Marijona Čilvinaitė (1900–1995).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 323 psl.
3. Upina (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 813 psl. (lenk.)
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Upyna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 607 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Upyna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 560 psl.
9. Upyna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 382
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Upynos amatų muziejus
• Upyna. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 178 psl.
• Upyna (Šilalė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 382

Aplinkinės gyvenvietės
	Varsėdžiai - 7 km	KALTINĖNAI – 14 km Paežeris – 6 km	Girdiškė – 5 km
	ŠILALĖ – 21 km Vytogala – 6 km
	Ringaliai - 8 km		Pilsūdai – 6 km SKAUDVILĖ – 11 km