Halės Vitenbergo universitetas vok Martin Luther Universität Halle Wittenberglot UNIVERSITAS HALLENSISĮkurtas1502 m Tipa

Halės-Vitenbergo universitetas vok. Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg

lot. UNIVERSITAS HALLENSIS
Įkurtas	1502 m.
Tipas	Valstybinis
Darbuotojų	5800 (2015 m.)
Studentų	20 400 (2017 m.)
Vieta	Halė, Saksonija-Anhaltas
Svetainė	uchicago.edu

Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas (vok. Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg) – vienas seniausių Vokietijos universitetų Halėje ir Vitenberge, Saksonija-Anhaltas. Apie 18 600 studentų, 2400 dėstytojų.

Istorija

Vitenbergo universitetas Leucorea įsteigtas 1502 m., Halės universitetas – 1694 m. (steigėjas – Frydrichas I). Universitetai buvo žymūs švietimo reformų ir pietizmo centrai. 1817 m. Halės ir Vitenbergo universitetai sujungti į Jungtinį Frydrichų universitetą (Vereinigte Friedrichsuniversität), nuo 1933 m. Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetas.

Struktūra

Teologijos fakultetas
Teisės ir Ekonomikos fakultetas
Medicinos fakultetas
Filosofijos fakultetas I, II, III
Gamtos mokslų ir matematikos fakultetas I, II, III

30 mokslo tyrimo institutų ir mokslinių centrų
Nacionalinė universitetinė biblioteka, įkurta 1696 m., didžiausia Saksonijos-Anhalto žemėje – 4,6 mln. tomų, iš jų – 16 000 rankraščių, 1600 inkunabulu. Bibliotekoje saugoma daug lituanistinės medžiagos – žodynų rankraščių, korektūrų su autorių pastabomis, vadinamoji Frankės fundacija.
Pirmoji Vokietijoje universitetinė klinika, įsteigta 1717 m.
Archeologijos muziejus
Vidurio Vokietijos žemių istorijos muziejus
Zoologijos muziejus
Botanikos sodas

Universitetas leidžia mokslinius leidinius: „Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität“, „Scientia halensis“.

Lituanistika

1727-1740 m. universitete veikė Halės lietuvių kalbos seminaras. Iš to laiko universitete išliko vadinamoji Frankės fundacija – bibliotekos skyrius, kur saugoma lituanistinė medžiaga (žodynų rankraščiai, korektūros su autorių pastabomis).

Universitete XIX a. pradžioje buvo įkurta Kalbotyros katedra, kuri tyrinėjo ir baltų kalbas. 1833–1887 m. katedrai vadovavo A. F. Potas, jis iškėlė baltų kalbų reikšmę lyginamojoje kalbotyroje. 1895–1923 m. katedrai vadovavęs F. Bechtelis dėstė lietuvių kalbos gramatikos kursą, 1923–1937 m. vadovavo , jis tyrinėjo lietuvių kalbos tarmes, nagrinėjo indoeuropiečių protėvynės klausimus, suredagavo ir išleido A. Baranausko surinktus lietuvių kalbos tarmių tekstus „Lietuvių tarmės, surinktos A. Baranausko“ (Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski 2 t. 1920–1922 m.), K. Sirvydo „Punktus sakymų“ (1929 m.), užmezgė ryšius su lietuvių kalbininkais. 1957–1993 m. dėstė (ir lietuvių kalbą) , kuri taip pat tyrė ir sistemino baltistikos palikimą universiteto bibliotekoje.

Su Halės-Vitenbergo universitetu bendradarbiauja su Lietuvių kalbos institutas.

Lietuviai

Universitete studijavo: Aleksandras Stulginskis, Jonas Kriščiūnas, Jackus Sondeckis, John Lekschas ir kiti.

Vasaros kursai

Pagrindinis straipsnis – .

Vidutinio lygio intensyvus kursas (Intensivkurs für die Mittelstufe)
Aukščiausio lygio intensyvus kursas (Intensivkurs Oberstufe)
Vokiečių kalba ir kraštotyra (Deutsche Sprache und Landeskunde)
ir teatras (DaF und Theater)
Tarptautinė vasaros akademija (2000 m. - 14. Internationale Sommerakademie)
Dalykinės ekonomikos kalbos kursas (Fachsprachenkurs Wirtschaft)
Parengiamasis kursas: aukštojoje mokykloje (Vorbereitungskurs: "Studium an einer deutschen Hochschule")

Šaltiniai

Halės-Vitenbergo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 714 psl.

Vikiteka: Halės-Vitenbergo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

51°29′11″ š. pl. 11°58′8″ r. ilg. / 51.48639°š. pl. 11.96889°r. ilg. / 51.48639; 11.96889

[1] Halės-Vitenbergo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 714 psl.