Unet

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Unet nomas (egip.: wnt, pasenęs skaitymas – Un), (Pietinis) Hermopolio nomas (gr. ὁ Ἑρμοπολίτης νομός, lot. Nomos Hermopolites meridionalis) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 14. Jo pavadinimas užrašomas simboliu „kiškis“, dėl to nomas dar vadinamas Kiškio nomu.

Unet nomas ὁ Ἑρμοπολίτης νομός
III tūkst. pr. m. e. – 307
Nr. 15 žemėlapyje
Valstybė	Senovės Egiptas
Dalis	Aukštutinis Egiptas
Administracinis centras	Chemenu

Sostinė (niwt) buvo (dab. , Ptolemėjų laikų Hermopolis) vakariniame Nilo krante. Kiti svarbūs miestai buvo Achetatonas, , . Pats nomas buvo abipus pagrindinės Nilo upės vagos, ir apėmė dalį dabartinės Asjuto muchafazos. Pietuose buvo Nedžefet-Pehu (14), o šiaurėje – Machedž (15) nomai.

Istorija

Nomas minimas nuo Senosios karalystės. Jo ilgis siekė 5 iteru (apie 53 km), o plotas – apie 3 cha-ta (apie 7,5 ha). Nuo pat įkūrimo administracinis centras buvo Chemenu miestas, kuriame iš pradžių garbinta deivė , turėjusi kiškio pavidalą. Iš to ir kilo Nomo pavadinimas. Tačiau vėlesniais laikais (Viduriniojoje karalystėje) Unet kultą visiškai užgožė dievo Toto kultas. Chemenu suklestėjo filosofinė Ogdoados sistema, turėjusi stiprią religinę įtaką visam Egiptui.

Pirmuoju suirutės laikotarpiu nomas pripažino šiauriau buvusio Herakleopolio valdžią. Antruoju tarpuvaldžiu jis pripažino hiksų viešpatavimą. XIV a. pr. m. e. faraonas Echnatonas šį nomą pasirinko pastatyti savo sostinei, ir ją pastatė, trumpam perkėlęs Egipto sostinę į Achetatoną. Vėliau Achetatonas nunyko, ir sostinė grįžo į Tėbus.

Ptolemėjų ir romėnų laikais nome suklestėjo nauji miestai ir . Nomas panaikintas 307 m., įdiegiant Egipte ir visoje Romos imperijoje administracinių vienetų sistemą.