Užnerio apskr

Užnerio apskritis (arba Užnerio ujezdas; rus. Завилейский уезд) – LDK, vėliau Rusijos imperijos administracinis vienetas dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pastovys (1775–1795 m.) ir Švenčionys (nuo 1795 m.).

Užnerio apskritis Завилейский уезд
← 1775 – 1842 →
Apskritis su centru Švenčionyse 1795 m.
Administracinis centras	Pastovys (1775-1795), Švenčionys (1795-1842)
Valsčiai	15 (1926), 9 (1922)
1775-1795	Vilniaus vaivadija
1795-1842	Vilniaus gubernija
Gyventojų	101 569 (1834)

Apėmė teritoriją tarp Dysnos ir Neries upių (viso 30 parapijų). Teritorija buvo Vitebsko srities Pastovių rajone dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos Švenčionių rajone.

Šiaurės vakarinėje apskrities dalyje (Adutiškio, Tverečiaus, Daugėliškio, Pašaminės, Švenčionių, Lentupio, Sorokpolio, Bistryčios, Svyronių, Kamojų, iš dalies – Pastovių, Kobylniko, Svyrių parapijos) gyveno lietuviai, kitur – baltarusiai.

Istorija

Pastovių apskritis suformuota LDK administracinės reformos metu iš Ašmenos apskrities šiaurinės dalies. 1775–1791 m. vadinosi Pastovių reparticija. Paskui pervardinta Užnerio apskritimi. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. Po trečiojo ATR padalijimo atiteko Rusijos imperijai. 1795–1797 ir 1801–1842 m. priskirta Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1843 m. performuota į Švenčionių apskritį.

Istorija

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790		160.951		21 miestas ir miestelis
1834		101.569

Šaltiniai

1. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 21 psl.

• Užnerio apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.