Trombocitozė

Trombocitozė – kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus padidėjimas kraujyje. Viršutinė normos riba yra maždaug 450x10⁹/L. Trombocitozė atsiranda dėl padidėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose. Ji gali būti suaktyvėjusi dėl pačių kaulų čiulpų ligos ar pažeidimo arba kaip reakcija į kitą ligą.

Klasifikacija

Reaktyvios priežastys:

• Fiziologinė trombocitozė: dėl streso, nėštumo, sunkaus fizinio krūvio
• Paraneoplastinė trombocitozė: dėl ar piktybinių navikų
• Lėtinės infekcinės ligos: tuberkuliozė,
• Lėtinės uždegiminės ligos: Krono liga, opinis kolitas,
• Būklė po blužnies pašalinimo ()
• Potrauminė trombocitozė: po didelių operacijų, sunkių traumų
• Esant ūminiam kraujavimui
• Atsistatant kraujo rodikliams po radioterapijos ar chemoterapijos
• Piktybiniai navikai

Kraujo ligų sąlygota trombocitozė gali būti dėl:

• Lėtinių mieloproliferacinių ligų: , tikroji policitemija, lėtinė mieloleukemija, pirminė mielofibrozė
• Kitų piktybinių kraujo ligų: , refrakterinė anemija su žiediniais sideroblastais ir trombocitoze, ūminė mielogeninė leukemija

Simptomai

Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali padidinti kraujo krešėjimo aktyvumą ir sukelia trombofiliją. Esant labai dideliems skaičiams (daugiau nei 1 000 000x10⁹/L), ypač sergant tikraja policitemija arba , gali paradoksaliai padidėti kraujavimo rizika.

Gydymas

Trombocitozė pati neturi būti gydoma, reikia gydyti ją sukeliančią ligą.

Šaltiniai

1. Fuchs et al. Manual Hämatologie 2013, NORA Verlag, 2013.