Triksteris

Triksteris (< angl. trickster „apgavikas, sukčius, pokštininkas“) – mitologinis, folklorinis, literatūrinis archetipas. Tai dievas, žmogus, gyvūnas ar kokia kita būtybė, pasižyminti kultūrinių normų laužymu, apgavyste, suktybe, nenormatyviniu elgesiu. Paprastai triksterio elgesys kyla ne iš jo piktumo, blogos prigimties, bet iš žaismingumo, karnavališkumo.

Jaunasis Krišna, vagiantis sviestą. Vagiliavimas, rajumas, gašlumas, žaismingumas yra būdingi triksterio bruožai

Mituose triksteris veikia kaip , fokusininkas, sukčius, kartais – beprotis. Triksteris gali būti vaizduojamas kaip kultūrinio herojaus brolis dvynys. Mituose jis sąmoningai kenkia broliui arba nesėkmingai jį mėgdžioja ir taip sukuria negatyviais laikomus pasaulio objektus (kalnus, piktžoles, įvairius kenkėjus gyvūnus ir pan.). Pvz., lietuvių etiologinėse sakmėse Dievas iš žemės grumsto sukuria paukštį, o Velnias, slapčia mėgdžiodamas Dievą, iš grumsto sukuria rupūžę. Išsiskiriančios triksterio savybės – ir gašlumas (Šiaurės Amerikoje rajusis triksteris – , geidulingasis – Audinė). Jo paveikslas yra komiškas, bet drauge triksteriui gali būti suteikti ir šiurpą keliančio demono bruožai. Kadangi triksteris kuria ir (arba) įgyja naujus pasaulio objektus, jis atlieka kultūrinio herojaus funkcijas. Yra mitų, kuriuose kultūrinis herojus dvilypis – įkūnija ir pozityviojo kūrėjo, ir triksterio savybes. Triksteris, siekdamas pasotinti savo rajumą arba geidulius, dažnai pažeidžia griežčiausius tabu (kraujomaišą, rituališkai nešvaraus maisto, išmatų valgymą ir pan.), parodijuoja šamaniškus ritualus, karo apeigas, profanuoja šventybę, sukelia nesantaiką tarp žmonių, mėgaujasi žudynėmis.

Triskterio savybės, pvz., būdingos graikų dievui Hermiui, kuris nusakomas kaip sukčius, vagių globėjas, lengvabūdis, tačiau tuo pačiu teikia žiniją, tarpininkauja tarp dievų ir žmonių pasaulio. Triksterio savybėmis pasižymi indų Krišna – vaikystėje išryškėja jo rajumas (suvalgo daugybę sviesto), vėliau – geidulingumas (vilioja gopes), be to, nuolat krečia pokštus, nuvertina žmogaus gyvybės, egoistinės savasties reikšmę (dar plg. lyla kaip kosminis žaismas). Algonkinų mitologijoje triskteris yra vėžlys, Kalifornijos indėnų – kojotas, taigos indėnų – Varnas, ašančių – voras , daugelio bantų – kiškis, skandinavų – Lokis, polineziečių – ir kt. Triksterio motyvas labai dažnas pasakose, anekdotuose, tautosakoje, pvz., prancūzų sukčius lapinas (), olandų – , ispanų – , slavų ir lietuvių – („trečias brolis“), Vid. Azijos tautų – ir kt. Šis motyvas atėjęs ir į šiuolaikinį folklorą – prie triksterių priskiriamas anekdotų Petriukas, internetinis trolis. Triksteriai yra dažni literatūros, kino, teatro kūrinių herojai (pvz., Karlsonas, Pepė Ilgakojinė, , , Baronas Miunhauzenas, ). Triksterį atitinka cirko klounas.

Triksterio personažas aiškinamas kaip universalaus komizmo simbolis. Pasak tyrinėtojų, pasakojimai apie triksterį leidžia bendruomenei „teisėtai“ pažeisti socialinę tvarką, atsipalaiduoti nuo jos kuriamos įtampos. Michailas Bachtinas triksterio personažą sieja su karnavaline kultūra, kuri iki pat Renesanso vaidino ypač svarbų visuomeninį vaidmenį. Antikinės mitologijos tyrinėtojas triksterio personažą laiko esant archajišką, jį kildina iš vėlyvosios archajikos, kuomet iškilo grubių linksmybių poreikis. Karlas Gustavas Jungas triksterio archetipą aiškina kaip „aš“ žvilgsnį į archajinę kolektyvinę pasąmonę; tai nediferencijuotos, vos nuo gyvūnų pasaulio atsiskyrusios sąmonės atspindys. Klodas Levi Strosas triksterio figūrą laiko mediatoriumi tarp priešybių.

Šaltiniai

1. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. „Petriukas – šiuolaikinių anekdotų triksteris“, , XXXVI, 2008 m., 143–153 psl.
2. Уитни Филлипс. Трололо: Нельзя просто так взять и выпустить книгу про троллинг = This Is Why We Can’t Have Nice Things. Mapping the Relationship between Online Trolling and Mainstream Culture. – М.: Альпина Паблишер, 2016. – 300 с.
3. Campbell, J., Fletcher, G. & Greenhill, A. (2002). "Tribalism, Conflict and Shape-shifting Identities in Online Communities. " In the Proceedings of the 13th Australasia Conference on Information Systems, Melbourne Australia, 7–9 December 2002
4. Мифы народов мира. Культурный герой , E. M. Мелетинский – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.