Trolis (internete)

Internete troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie susiformavusios bendruomenės, pvz., ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes , siekdamas išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocinę reakciją bei nutraukti įprastinę diskusiją bendruomenei svarbia tema.

Interneto trolio karikatūra

Bendri bruožai

Neskatinkite trolių, ignoruokite juos (angl. Please do not feed the troll – nemaitinkite trolių)

Troliai veikia daugiausia ir naujienų grupėse, tačiau pasitaiko ir vikisvetainėse bei .

Trolio žinutės dažnai pasižymi sarkastišku humoru, neįprastu diskutavimo būdu, kuriuo siekiama kitus asmenis įtraukti į ilgas ir beprasmes diskusijas. Kuo didesnė bendruomenės reakcija į trolį, tuo didesnė tikimybė, kad jis vėl pasireikš savo troliška maniera, nes šiam asmeniui susidaro įspūdis, kad kai kurie jo veiksmai gali padėti jam/jai pasiekti savo tikslą – sukelti chaosą. Dėl to interneto kultūroje populiarus posakis „Nemaitinkite trolių“.

Priežastys

Vadinamojo trolinimo priežastys yra įvairios.

• Siekis patraukti , bendravimo, dėmesio trūkumas tokio asmens aplinkoje, vienišumas, taip pat noras padiskutuoti, pabendrauti. Ši priežastis laikoma pagrindine ir dažniausiai pasitaikančia.
• Trolis gali eksperimentuoti mėgindamas nustatyti vieno ar kito poelgio visuomenėje padarinius (realioje visuomenėje tokie eksperimentai jam gali brangiai kainuoti). Kalbama, jog sykiais tuo užsiima visuomenę tyrinėjantys profesionalūs psichologai. Kitur teigiama, jog nė vieno tikro mokslininko tarp jų nėra.
• Trolis taip pat gali eksperimentuoti mėgindamas nustatyti tikrą bendruomenės vidinę struktūrą bei tikras joje galiojančias taisykles.
• Pagalbos šauksmas. Panašų į trolio elgesį gali sąlygoti ir tikri sunkumai šeimoje, darbe ar mokykloje – tuomet žmogui iš tiesų reikia tik dėmesio.
• Principinė, tačiau nepamatuotai aktyvi ir perdėta kova prieš .
• Valingas arba nevalingas noras išsiskirti, ką nors parodyti, pademonstruoti, ekscentriškumas.
• Neprotingai išreiškiamas noras tiesiog linksmai pajuokauti.
• Pastangos kitaip pakreipti ar nutraukti nepalankią diskusiją.

Netyčiniai troliai

Sąmoningai kenkiantis trolis neretai turi daug geresnę socialinę kompetenciją nei mano jo kritikai. Tačiau taip pat ir netyčiniai (neapgalvoti, parašyti įpykus) pasisakymai kai kurių šaltinių irgi laikomi trolinimu. Ne vietoje išsakytas, bendruomenei nepriimtinas požiūris gali sukelti panašią į trolinimo reakciją net jei pateikiamas santūriai ir be tokio tikslo.

Trolių daroma žala

• Begalinės nekonstruktyvios diskusijos eikvoja savanoriškame projekte labai brangų kitų narių laiką ir energiją. Rašydami ir skaitydami žinutes kiti nariai sugaišta daug daugiau laiko, nei trolis skyrė pradinei, diskusiją išprovokavusiai žinutei.
• Trolis gali trukdyti rimtai aptarti konkretų klausimą.
• Agresyvia pozicija trolis gali primesti netikusią diskusijos išvadą.
• Trolio pasisakymai gali griauti bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimą.
• Trolis įaudrina bendruomenę. Įaudrinta, atakas menanti bendrija vėliau gali pulti ir niekuo dėtus narius (ypač naujokus), jei jų naiviai pasakyta nuomonė primena kažką, ką praeityje pasakė trolis.

Trolių bendradarbiavimas

Patyręs trolis be vargo atpažįsta kito trolio pasisakymus, ir neretai jie gali net iš anksto nesitarę kooperuotis pradėdami tarpusavyje nesibaigiančią, aštrių tarpusavio kaltinimų kupiną diskusiją. Tokia diskusija gali būti suvokiama rimtai ir įtraukti daug kitų bendrijos narių. Iš tiesų abu troliai tiesiog darbuojasi išvien, kartu pritraukdami dar daugiau nepelnyto dėmesio.

Trolių atmainos

„Vieno šūvio“ trolis

„Vieno šūvio“ trolis skelbia pavienę, tačiau aiškiai bjauraus turinio, dažnai diskusijos temos neatitinkančią žinutę, kuri susilaukia plataus bendrijos narių laiką ir energiją ryjančio atsako.

Trikdantis trolis

Trikdančio trolio veiksmai gali būti įvairesni:

• Su pokalbio tema niekaip nesusijusių pasisakymų įterpimas, bandant nuvesti diskusiją nauja kryptimi.
• Diskusijos puslapio turinio gadinimas, įkeliant labai dideles iliustracijas ar daug eilučių pasikartojančio teksto.
• Įvairios asmeninės atakos.
• Žinutės, pateikiančios asmeninę nuomonę kaip visuotinai priimtus faktus, nesirūpinant nei analize, nei įrodymais.
• Žaidimų ar meno kūrinių turinio perpasakojimas, jei tai sumenkina jų vėlesnę vertę skaitant ar žaidžiant.
• Bandymas iš naujo atgaivinti seniai konstruktyviu sprendimu užsibaigusią diskusiją, neturint tam jokių naujų argumentų.

Dėmesio siekiantis trolis

Šis trolis pirmiausia siekia pritraukti ir nukreipti dalyvių dėmesį. Jam būdinga:

• Diskusijos reklamavimas kitoje, su ja nesusijusioje diskusijoje.
• Aiškiai nerealūs teiginiai, pavyzdžiui, „Aš esu tikras samurajus“.
• Menkai pagrįstos ar (dažniau) visai nepagrįstos asmeninės nuomonės pateikimas eksperto išvados forma.
• Žinutės su akivaizdžiomis, tyčia daromomis klaidomis (kaip Vidurio Lietuvos didmiestis Kavarskas).
• Kvaili klausimai, į kuriuos atsakymai akivaizdūs, pavyzdžiui, „Ar galima virti makaronus mineraliniame vandenyje?“
• Politinių partijų ir veikėjų kraštutiniai bei kategoriški vertinimai (tiek teigiami, tiek ir neigiami).
• Su pokalbio tema nesusiję pasisakymai asmenine tema, kai kada netgi grasinimai savižudybe (nieko panašaus nei mąstant, nei planuojant).

Specifiniai trolių tipai

• Agresyvūs pasisakymai apie kurią nors religiją, siekiant išprovokuoti tos religijos tikinčiųjų pasipiktinimą.
• Tų pačių žinučių kopijavimas iš karto į daugelį diskusijų.

Šaltiniai

1. „Definition of troll“. Collins English Dictionary. Nuoroda tikrinta 2015-09-12.
2. . PCMAG.COM. Ziff Davis Publishing Holdings Inc. 2009. Suarchyvuotas originalas 2018-12-25. Nuoroda tikrinta 2009-03-24.
3. Indiana University: University Information Technology Services (2008-05-05). „What is a troll?“. Indiana University Knowledge Base. The Trustees of Indiana University. Nuoroda tikrinta 2009-03-24.
4. Manjoo, Farhad (5 December 2012). „Stop Calling Me a Troll“. Slate. Nuoroda tikrinta 6 January 2015.
5. „DE-TROLLING THE WEB: DON'T POST IN ANGER“. 2012 m. birželio 4 d.
6. Mat Honan (Jan 6, 2012). „Why We Troll“.