Tongiečių kalba lea faka TongaKalbamaTongoje Amerikos Samoa Australijoje Kanadoje Fidžyje Naujojoje Zelandijoje Niue JAV

Oficialus statusas
Tongiečių kalba lea faka-Tonga
Kalbama	Tongoje, Amerikos Samoa, Australijoje, Kanadoje, Fidžyje, Naujojoje Zelandijoje, Niue, JAV, Vanuatu
Kalbančiųjų skaičius	105 319
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Austronezinės Malajų-polineziečių Polineziečių
Oficiali kalba	Tongoje
Kalbos kodai
ISO 639-1	to
ISO 639-2	ton
ISO 639-3	ton
	?

Tongos kalba (tongiečių; lea faka-Tonga) – austronezinė kalba, kuria kalbama Tongoje. Šia kalba kalba apie 100 000 žmonių.

Ypatybės

Tongos kalba – viena iš daugelio, priklausančių austronezinių kalbų grupei, polinezinių kalbų atšakai. Tai pačiai šakai priklauso havajiečių, maorių, Samoa, Taičio kalbos. Kartu su Niue kalba, Tongos kalba sudaro polinezinių kalbų Tongos pogrupį. Polinezinės kalbos galėjo išsivystyti iš realios arba hipotetinės „protopolinezinės“ kalbos, nuo kurios Tongos kalbos fonologija pakito mažiausiai (palyginus su giminingomis kalbomis).

1. Tongos kalboje išliko visi priebalsiai, o daugelyje kitų polinezinių kalbų išnyko bent po vieną – jie pakito į gerklinį priebalsį (ʔ), – o kai kurie kiti pakito.

2. Tongos kalboje taip pat esama gerklinio priebalsio, tačiau jis atsirado seniai, o ne išsivystė ilgainiui – beveik visose kitose kalbose jis yra išnykęs.

3. Daugumoje rytinių polinezinių kalbų 'r' ir 'l' virto į vieną 'r', vakarų kalbose – į 'l'. Tongos kalboje išliko 'l', tačiau 'r' išnyko.

4. Tongos kalba pasižymi ypatinga artikelių sistema, kurią turi tik keletas kitų polinezinių kalbų.

Abėcėlė

Senoje sudarytoje abėcėlėje balsiai ėjo prieš priebalsius (a, e, i, o, u, f ir t. t.). Tačiau nuo C. M. Churchward gramatikos ir žodyno laikų vartojama standartinė europietiška abėcėlė.

a
e
f
h
i
k
l
m
n
ng (IPA: ŋ)
o
p
s
t
u
v
fakauʻa (ʻ) – gerklinis priebalsis (IPA ʔ)

Šios tvarkos laikomasi žodynuose.

Skiemenys

Kiekviename skiemenyje yra po vieną balsį. Skiemenų skaičius žodyje priklauso nuo to, kiek žodis turi balsių.
Ilgi balsiai žymimi brūkšniu virš raidės ir laikomi vienu garsu. Kartais jie skaidomi į du trumpus ir užrašomi dviem raidėmis.
Kiekviename skiemenyje yra po vieną priebalsį.
Negali būti priebalsių derinių. Ng yra ne derinys, o vienas priebalsis, todėl žodis „fakatonga“ į skiemenis skirstomas fa-ka-to-nga.
Skiemuo baigiasi balsiu. Visi balsiai tariami, tačiau paskutinės i paprastai nesigirdi.
fakauʻa yra priebalsis. Po jo ir prieš jį, išskyrus žodžio pradžią, turi būti balsis. Fakauʻa visada žymimas raide.
Kirčiuojamas antras nuo galo skiemuo, pvz.: móhe (miegas), mohénga (lova). Tačiau kirčiuojamas paskutinis balsis, jei jis ilgas: kumā (pelė). Taip pat kirčiuojamas paskutinis balsis, jeigu po to einantis žodis yra : fále (namas), falé ni (šis namas). Kirtis gali persikelti į paskutinį skiemenį ar enklitiką, jei yra žymimasis kirtis: mohengá (būtent ta lova), fale ní (būtent šis namas). Čia ilgas balsis gali skilti į du: pō (naktis), poó ni (ši naktis), pō ní (būtent ši naktis).

Kirčio ženklas paprastai nerašomas, išskyrus ten, kur žymi žymimąjį kirtį.

Žymimasis kirtis

Tongos kalba turi tris artikelių lygmenis, kurie atlieka ne tik artikelių, bet ir savybinių įvardžių funkcijas.

Nežymimasis kirtis ha. Pavyzdys: ko ha pālangi („kaukazietis“, iš esmės bet koks žmogus)
Pusiau žymimasis kirtis (h)e. Pavyzdys: ko e pālangi („kaukazietis“ – angl. the caucasian, t. y. ne Tongos gyventojas ir pan., bet ne iki galo sukonkretinant – a caucasian, jeigu jų yra keletas)
Žymimasis kirtis (h)e su kirčio pakitimu. Pvz., ko e pālangí („kaukazietis“ – angl. the caucasian, būtent tas ir ne kitas asmuo).

Kalbos registrai

Familiarus: haʻu pea kai (eikš valgyti!) – draugai, šeimos nariai ir pan. taip kviestų valgyti.
Mandagus: meʻatokoni (maistas) – būtų naudojamas rimtoje knygoje arba specifinėje aplinkoje vietoj familiaraus meʻakai.
Pagarbus: meʻa mai pea ʻilo (eikite valgyti!) – naudojamas kreipiantis į vadus, kilminguosius, taip pat taip kreipiasi darbuotojas į darbdavį ir pan.
Karališkasis: hāʻele mai pea taumafa (eikite valgyti!) – naudojamas kreipiantis į karalių ar Dievą.
Paniekinamasis: mama (valgyk!).

Literatūra

Tongos kalba visų pirma yra šnekamoji. Ja parašytos tik Biblija, Mormonų knyga ir dar keletas knygų. Dauguma literatūros Tongoje yra angliška. Yra keletas savaitraščių ir mėnesinių žurnalų, tačiau nėra dienraščių.

C. M. Churchward; Tongan grammar;

Nuorodos

Duomenys apie kodu „ton“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Wikipedia

Vikipedija Tongiečių kalba