Tirolio grafas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis apie grafystę ir regioną. Apie Austrijos žemę skaitykite straipsnyje Tirolis (žemė).

Tirolio grafystė (vok. Tirol) – buvo viena iš Šventosios Romos imperijos grafysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos imperijos ir Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m.

Grafschaft Tirol Tirolio grafystė
Šventosios Romos imperijos grafystė Habsburgų monarchijos teritorija
← 1140 – 1919 →   →
Herbas
Location of Tirolis
Sostinė	Meranas, Insbrukas
Kalbos
Valdymo forma	monarchija
Grafas
1253-1363	Mainhardineriai
1363-1918	Habsburgai
Era	Naujieji laikai
- Atsiskyrė nuo Bavarijos	1140 m., 1140
- Habsburgų monarchijos pabaiga	1919 m.

Oficialiąja sostine iki pat 1848 m. buvo Meranas, nors grafai rezidavo Insbruke nuo 1420 m.

Geografija

Tirolio sub-regionai

Grafystės teritorija taip pat yra istorinis regionas Centrinėje Europoje, rytinėje Alpių dalyje, apimantis Austrijos federacinę žemę Tirolį ir Italijos autonominį regioną Trentiną-Pietų Tirolį. Jis ribojasi su Forarlbergu (vakaruose), Bavarija (šiaurėje), ir Karintija (rytuose), Venetu (pietryčiuose), Lombardija (pietvakariuse).

Tirolis dalinamas į keturis subregionus: Šiaurės ir Rytų Tirolis priklauso Austrijai, o Pietų Tirolis ir Trentinas - Italijai.

Istorija

Tirolio teritorija į Romos imperijos sudėtį pateko 15 m. pr. m. e. po ir Tiberijaus žygių. Šios žemės buvo prijungtos prie Retijos provincijos. Vėliau teritorijoje įsigalėjo ir Bavarijos kunigaikštystė.

Nuo XII a. pradžios šiame aukštikalnių regione įsitvirtino Tirolio grafai, kurie stiprino savo pozicijas ir įgijo įtaką net aplinkinėms vyskupijoms, tokioms kaip Trentas ir Briksenas. 1138 m. mirus Bavarijos hercogui Henrikui X, jie tapo faktiškai nepriklausomi ir sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Bavarijos per visą savo istoriją.

1253 m. mirus paskutiniam vietinės dinastijos grafui Albertui III, grafaitė Adelheida ištekėjo už Goricijos grafo Meinhardo, ir taip įsigalėjo Meinhardinerių dinastija, o Tirolis sudarė dinastinę uniją su Goricija.

1363 m. Tirolyje įsigalėjo Austrijos Habsburgai, ir grafystė pateko į Austrijos įtakos sferą. Tirolis buvo traktuojamas kaip dalis Išorinės Austrijos, kur valdė vietinė Habsburgų linija, kol 1665 m. visos Habsburgų žemės suvienytos po viena dinastine linija. Nuo XVIII a. vidurio Tirolis tapo Habsburgų tieiogiai valdoma žeme, o 1803 m. jam pavaldžios Trento ir Brikseno vyskupijos sekuliarizuotos ir inkorporuotos į grafystę.

1805 m. Napoleonas perdavė Tirolį valdyti Bavarijos karalystei, kas grafystėje sukėlė sukilimą. Jis buvo žiauriai numalšintas 1810 m., tačiau po ketverių metų 1814 m., grįžo atgal Austrijos imperijai. 1867 m. ji tapo Cisleitanijos karūnos žeme.

1919 m. Tirolis buvo padalintas, o grafystė panaikinta. Pietinė jo dalis atiteko Italijos karalystei, o šiaurinė liko Austrijai.

Grafai

• Vietinė dinastija:
  • Albertas I 1028–1140
  • Albertas II 1140–1165
  • Bertoldas 1165–1180
  • Henrikas I 1180–1190
  • Albertas III 1202–1253
• Meinhardineriai:
  • 1253–1258, taip pat nuo 1231
  • 1258–1295, taip pat Goricijos grafas iki 1271
  • 1258-1271, taip pat Goricijos grafas iki 1304
  • 1295-1335, taip pat Bohemijos karalius 1306 ir 1307-1310
  • ištekėjo:
    • 1335–1341;
    • 1341–1361
  • 1361–1363
• Habsburgai:
  • 1363–1365, taip pat Austrijos, Štirijos, Karintijos hercogas nuo 1358, Karniolos hercogas nuo 1364
  • 1365–1386, taip pat Austrijos hercogas iki 1379
  • 1386–1406
  • 1406–1439
  • 1439–1490
  • Maksimilijonas I 1490–1519, taip pat Vokietijos karalius nuo 1486, Austrijos erchercogas nuo 1493, imperatorius nuo 1508.
  • Karolis V 1519–1521, taip pat imperatorius, Ispanijos karalius.
  • Ferdinandas I 1521–1564, taip pat Austrijos erchercogas ir imperatorius.
  • 1564–1595
  • 1612–1618
  • 1619–1632
  • 1632-1662
  • 1663–1665
  • Leopoldas I 1665–1705, imperatorius nuo 1658.
  • Toliau - pagrindinė Austrijos Habsburgų linija

Vikiteka: Tirolis – vaizdinė ir garsinė medžiaga