Termezas uzb Termiz Термиз pers ترمذ Termez miestas pietų Uzbekistane dešiniajame Amudarjos krante prie jos intako Surch

Termezas (uzb. Termiz/Термиз, pers. ترمذ = Termez) − miestas pietų Uzbekistane, dešiniajame Amudarjos krante (prie jos intako Surchandajos žiočių), Afganistano pasienyje. Surchandarjos vilajeto centras. Geležinkeliai ir keliai į Dušanbę, Kuliobą, Karšį. Per Amudarją į Afganistaną nutiestas Draugystės tiltas, kuriuo eina kelias ir geležinkelis į Mazari Šarifą. Yra karinis aerodromas. Upių uostas.

Termezas uzb. Termiz, Термиз
Chakimo at Termizio mauzoliejus

Termezas 37°13′00″ š. pl. 67°16′00″ r. ilg. / 37.21667°š. pl. 67.26667°r. ilg. / 37.21667; 67.26667 (Termezas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Uzbekija
Vilajetas	Surchandarjos vilajetas
Rajonas	rajonas

Gyventojų (2007)	140 400
Altitudė	302 m

Vikiteka	Termezas

Medvilnės valymas, mėsos, pieno pramonė. Veikia pedagoginis institutas, teatras, krašto muziejus.

Istorija

Kada įkurtas Termezas (senasis miestas buvo nutolęs kelis kilometrus į rytus nuo dabartinio) nėra žinoma. Dabartinis pavadinimas atėjo iš pavadinimo Tarmiδ, šis savo ruožtu iš senovės iranėnų tara-maiθa-, kuris reiškia „perėjimo vieta“, mat ties Termezu buvo svarbi persikėlimo per Amudarją vieta.

Jau VI a. pr. m. e. Achemenidai jį laikė senu miestu. 327 m. pr. m. e. miestą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir pavadino Aleksandrija. Graikų-baktrų karalystės laikais buvo vadinamas Demetriu, o Kušano imperijos laikais − Talimiu arba Tamiu. Tuo metu čia plito budizmas. V−VI a. miestą valdė , vėliau Sasanidai. VII a. susikūrė vietinė Termezšachų dinastija. 705 m. Termezą užėmė arabai. IX−XII a. Termezas buvo svarbiu prekybos, amatų, mokslo, kultūros centru, miestą supo 10 km ilgio siena su 9 vartais. Miesto klestėjimas baigėsi 1220 m. kai jį sugriovė mongolų ordos.

Miestas atstatytas XIII a. pab. dešiniajame Surchandarjos krante, tačiau palaipsniui buvo apleistas. XVIII a. aplink senojo miesto griuvėsius tebuvo keletas kišlakų. 1893 m. teritorija atiteko Rusijos imperijai ir ši ėmėsi statyti uostą ir karinę bazę. 1928 m. Patagisaro kišlakui suteiktas senovinio Termezo miesto vardas, o 1929 m. − miesto statusas. Tarybiniais metais išvystyta pramonė. TSRS-Afganistano karo metu Termezas buvo strateginis karinis postas armijos perkėlimui į Afganistaną.

Sportas

FK Surxon futbolo klubas,
„Alamyšo“ stadionas, kurio talpa 6 tūkst. žiūrovų.

Paveldas

Termezas turi turtingą architektūrinį paveldą: I−III a. budistų šventykla oloje, XI−XV a. sufijaus Chakimo at Termizio mauzoliejus, XI−XVII a. Sultono Saodato mauzoliejų kompleksas, IX−X a. Kyrkyzo rūmai, XVI a. Kokildoro mauzoliejaus chanaka ir kt. 20 km į vakarus nuo miesto Amudarjoje yra Aral Paigambaro salos draustinis. Už 60 km nuo Termezo yra turtinga architektūra pasižymintis miestas.

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.