Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tauragės apskrities herbas – vienas iš Tauragės apskrities heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke auksinė ant užpakalinių kojų stovinti lūšis su sidabriniais ginklais: dantimis, liežuviu, nagais. Lūšis dešinėje priekinėje kojoje laiko sidabrinį kalaviją, prie kairiojo peties turi sidabrinį skydą su raudonu . Herbo skydą juosia mėlynas bordiūras su 10 dvigubų auksinių kryžių.

Istorija

Regionas, kurį šiuo metu apima Tauragės apskritis, jau XIII a. tapo aršių kovų arena, o netrukus – LDK ir Vokiečių Ordino pasieniu. Čia buvusį svarbų Lietuvos gynybos ruožą rodo Tauragės rajone esantys Batakių ir Pagramančio, Šilalės rajone – Karužiškės (Medvėgalio), Padievyčio (Kvėdarnos) ir kiti piliakalniai. Tik po 1410 m. Žalgirio mūšio ir 1422 m. pasirašytos Melno taikos atsirado geresnės sąlygos regionui augti. Iš dalies prie to prisidėjo ir artima Prūsijos kaimynystė. Buvo ir kitų aplinkybių. XVII a. pradžioje Tauragės dvarą su kitais kaimais nupirko Brandenburgo markgrafas . Po to savininkai kelis kartus keitėsi. Nuo 1794 m. dvaras priklausė Raseinių pavietui (miesto herbe vaizduojama lūšis).
Vėliau dvaras virto Rusijos imperatorių buveine ir karine tvirtove. Čia buvo pasirašytos kelios tarpvalstybinės sutartys (tarp jų ir garsioji Tauragės konvencija). Tauragės augimui ypač didelę reikšmę turėjo XIX a. viduryje nutiestas Rygos – Tilžės plentas. Prie to prisidėjo pasienio gyvenvietės statusas, muitinė, pašto stotis su užeigos namais, skatinę ir iki šiol skatinantys vietos gyventojų prekybą.

Šiuo metu Tauragės apskritis apima vakarines Lietuvos teritorijas. Jos ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą, kai 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių okupacinė valdžia įkūrė Tauragės apskritį (prieš tai Pajūrio apskritis), priklausiusią Oberosto Lietuvos sričiai. Lietuvos Respublikos laikais Tauragės apskritis oficialiai įteisinta 1919 m. liepos 1 d. įstatymu. Nors jos ribos keliskart kito, išliko iki 1950 m. birželio 20 d. Tuomet sovietinė valdžia visas apskritis panaikino ir jų vietoje suformavo mažesnius teritorinius – administracinius vienetus rajonus. Atkūrus Lietuvos valstybę, Tauragė pagal 1994 m. liepos 19 d. įstatymą atgavo turėtas apskrities teises ir kitais metais pradėjo funkcionuoti.

2005 m. gegužės 20 d. minint atkurtos Tauragės apskrities dešimtmetį, Telšių vyskupas Jo ekscelencija Jonas Boruta ir evangelikų liuteronų kunigas pašventino naująją apskrities vėliavą ir herbą. Prie naujosios Tauragės apskrities heraldikos sukūrimo daug prisidėjo apskrities viršininkas Edmundas Šimkus, vertingų patarimų suteikė ir ne kartą dalyvavo Heraldikos komisijos posėdžiuose Tauragės rajono savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vadovas ir kiti apskrities darbuotojai.

Simbolika

Ieškant Tauragės apskrities herbui tinkamos simbolikos, Heraldikos komisija, kartu su apskrities administracija, nutarė panaudoti Tauragės miesto, kaip apskrities centro, heraldikos motyvus, taip pat kitus simbolius, kurie atspindėtų specifinę šio regiono praeitį ir neišsiskirtų iš kitų Lietuvos apskričių heraldikos. Heraldikoje lūšis iš seno yra akylumo ir įžvalgumo simbolis. Kadaise tikėta, kad lūšis gali žvelgti kiaurai sieną. Būtent šios savybės reikalingos pasienio regionui, per kurį vyksta ne tik krašto augimą skatinanti prekyba, bet ir skverbiasi negeistini dalykai. Iš dalies ji primena ir senąjį administracinį centrą Raseinius. Be to, kalaviju ginkluota lūšis reiškia pasirengimą krašto gynybai ir apsaugai, o skydo raudonas laukas pabrėžia praeityje pralietą kraują už Lietuvos laisvę. Gynybą ir apsaugą taip pat rodo lūšies laikomas skydas, o jame įdėtas Tauragės miesto simbolis tauro ragas pažymi apskrities centrą bei praeities verslą medžioklę. Kaip ir kitų apskričių heraldikoje, pagrindinis skydas turi mėlyną bordiūrą su 10 dvigubų auksinių kryžių (Lietuvos apskričių skaičius), kurie rodo apskričių administracijų valstybinį pobūdį.

Heraldikos naudojimas

Be herbo, vėliavos yra sukurtas ir antspaudas. Apskrities heraldika naudojama įvairių , pagarbos, , apskrities lygio sporto varžybų diplomų, ir kitų švenčių atributikos gamybai. Naujoji vėliava iškeliama kartu su Valstybine vėliava prie apskrities pastato fasado sutinkant įvairias delegacijas, vykstant šventėms ir pan. Be apskrities administracijos sutikimo Tauragės apskrities heraldiką draudžiama naudoti suvenyrų ir kitų daiktų gamybai, kurie gaminami pardavimui.

Tauragės apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 249 patvirtino 2005 m. balandžio 5 d.

Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.