Taupomosios kasos pastatas (Klaipėda)

55°42′43.6″ š. pl. 21°07′54.2″ r. ilg. / 55.712111°š. pl. 21.131722°r. ilg. / 55.712111; 21.131722

Taupomosios kasos pastatas
Pastatas 2023 m. vasarą
Vieta	Klaipėda, Herkaus Manto g. 2
Architektas	Paulis Gyzingas, Karlas Baksmanas
Statybų pradžia	1937 m.
Statybų pabaiga	1938 m.
Stilius	Bauhaus su neogotikos elementais
Aukštų sk.	3 su pusrūsiu ir mansarda
Kultūros vertybių registras
Statusas	Valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo	Regioninis
Įregistravimo metai	1997 m.
Kodas	21304

Taupomosios kasos pastatas, Gyzingo namas – pastatas Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 2, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 1997 m.). Pastate įsikūrusi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir įvairių bendrovių biurai, veikia medicinos centras ir kavinė.

Istorija

Klaipėdos taupomoji kasa nuo 1915–1916 m. buvo įsikūrusi specialiai jai pastatytame name Fr. Vilhelmo g. 22a (dabar Tiltų g. 1). XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pradėta svarstyti apie naujo pastato statybą, tam reikalui parinktas miestui priklausęs sklypas Prezidento Smetonos alėjos (dabar Liepų g.) pradžioje. Sklype stovėjo vieno aukšto namukas, pastatytas apie XIX a. vidurį, anksčiau priklausęs žymiai Klaipėdos pirklių Mutrėjų (Muttray) šeimai, šalia augo senas (pagal legendas 250-metis) ąžuolas. Sklypo dalyje prie Žardžių (dabar Vytauto) gatvės stovėjo sandėlis. Dėl naujų statybų nugriovus senuosius pastatus ir nukirtus ąžuolą, tuometinėje miesto spaudoje apgailestauta, kad nyksta miesto klestėjimo laikus menantys senosios Klaipėdos ženklai.

Naująjį pastatą suprojektavo Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Paulis Gyzingas, prie projekto prisidėjo ir statybos darbus prižiūrėjo architektas Karlas Baksmanas (vok. Carl Baxmann). Statyba pradėta 1937 m. gegužės pabaigoje, pirmas aukštas baigtas spalį, visi darbai baigti 1938 m. rudenį. Mūro ir staliaus darbus atliko „Hermann Domscheit” statybos įmonė, interjerą įrenginėjo apie 50 amatininkų kontorų. Baigus statybas pastate įsikūrė miesto Taupomosios kasos rūmai bei Klaipėdos miesto elektros, vandens ir dujų tiekimo įmonių bendrovė, rūsyje įrengtos vertybių saugyklos, rūbinė ir pirmoji Klaipėdoje priešdujinė ir priešlėktuvinė slėptuvė. Pastato pietinės dalies pirmajame aukšte suprojektuotos didelės, elektra apšviečiamos vitrinos, už kurių turėjo būti įrengta nuolatinė naujausių dujų ir elektros įrengimų, preparatų ir virtuvės reikmenų paroda. Antrajame ir trečiajame aukštuose buvo biurai ir keturių–šešių kambarių butai, mansardoje – mažesni butai bei patalpos ūkinėms reikmėms.

Antrojo pasaulinio karo metu pastatas apgriautas, po karo, šeštajame dešimtmetyje, rekonstruotas. Sovietmečiu pastate įsikūrė Centrinė miesto vaistinė, LTSR žuvies pramonės ministerija (vėliau reorganizuota į Lietuvos žuvų pramonės gamybinį susivienijimą), į pirmąjį aukštą iš M. Gorkio gatvės pusės (dabar Liepų g.) iš senojo pašto perkeltas telefono-telegrafo skyrius. Prasidėjus tautiniam atgimimui, pastate veikė „Mažosios Lietuvos” savaitraščio redakcija, kuri nuo 1990 metų pradėjo leisti dienraštį „Vakarų ekspresas“. Kiek vėliau į pastatą atsikėlė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Architektūra

Pastatas nuo H. Manto ir Vytauto gatvių sankryžos pusės, 2013 m.

Pastatas stovi Naujamiestyje, kvartale tarp Vytauto, Herkaus Manto ir Liepų gatvių. Kartu su kitapus gatvės stovinčiu namu formuoja H. Manto gatvės pradžią. Sudėtingos formos plano – sudarytas iš trijų korpusų: pietinio prie Liepų gatvės ir šiaurinio prie Vytauto gatvės bei juos jungiančio korpuso prie H. Manto gatvės. Sienos plytų mūro, gatvių fasadų antrame ir trečiame aukštuose bei galiniuose ir kiemo fasaduose padengtos lygiu tinku; stogas šlaitinis, keraminių . Pastatas bauhauzo stiliaus modernistinės architektūros, su neogotikos, „plytų stiliaus” ir elementais. Vyrauja asimetrija.

Liepų g. korpusas pakeltas ant plytų kolonų, sukuriant laisvą praėjimą pėstiesiems. Korpuso gatvių fasaduose įrengti klinkerinių plytų erkeriai, užsibaigiantys laiptuotais frontonais, papuošti reljefiniais plytų ornamentais ir horizontaliomis tinko . Prieš karą virš Liepų g. frontono buvo pritvirtintas ažūrinis stilizuotas Klaipėdos herbas iš metalo. Šiaurinio korpuso H. Manto g. fasadą laiko per du aukštus einančios kolonos su , ant kurių turėjo stovėti žvejo ir amatininko skulptūros. Už kolonų yra įėjimas į buvusios Taupomosios kasos patalpas – platūs laiptai ir didelis prieškambaris, virš kurio įrengta terasa. Vytauto g. fasade kyšo klinkerinių plytų rizalitas (laiptinė), dekoruotas geometriniais plytų ornamentais, palangėmis, dekoratyviniu stogeliu ir plytiniu įėjimo portalu. Virš H. Manto g. korpuso įrengtas masyvus tūrinis stoglangis su raudonų plytų vertikalių juostų dekoru. Pirmojo aukšto vitrinos ir durys įkomponuotos tarp klinkerinių plytų mūro piliastrų.

Po karo atstatant pastatą sumažintas stogo nuolydis, kiemo pusėje stogas pakeltas, suformuojant ketvirtą aukštą. H. Manto gatvės pusėje esančio korpuso stoglangis paaukštintas, įrengtos laiptuotos šoninės sienos. Autentiško interjero pastate nėra likę. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos laiptinėje 1991–1992 m. sukurtas vitražas (autoriai Virginijus Bakas, Rytis Martinionis ir Dainius Maleckas).

Šaltiniai

1. „Administracinis pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.
2. Gražina Juodytė, Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (617), Vakarų ekspresas, 2020-03-13. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.
3. Taupomoji kasa: kuo šis pastatas žavėjo tuomečius gyventojus?, LRT, 2020-09-06. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.
4. Gražina Juodytė, Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (640), Vakarų ekspresas, 2020-08-14. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.
5. Gražina Juodytė, Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (623), Vakarų ekspresas, 2020-04-25. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.
6. Taupomoji kasa 2023-08-10 iš Wayback Machine projekto., Krašto paveldo gidas. Nuoroda tikrinta 2023-08-08.