Tarvizijus it Tarvisio fr Tarvis slovėn Trbiž miestas Udinės provincijoje šiaurrytinėje Friulio Venecijos Džulijos dalyj

Tarvizijus (it. Tarvisio; fr. Tarvis; slovėn. Trbiž) – miestas Udinės provincijoje, šiaurrytinėje Friulio-Venecijos Džulijos dalyje (Italija). Išsidėstęs Val Canale slėnyje Pietinėse Klintinėse Alpėse, ties Italijos siena su Austrija ir Slovėnija (t. y., taške, kur susisiekia , germanų ir slavų Europos).

Tarvizijus it. Tarvisio
Tarvizojaus vaizdas (2009 m. vasaris)

Tarvizijus 46°30′18″ š. pl. 13°34′42″ r. ilg. / 46.50500°š. pl. 13.57833°r. ilg. / 46.50500; 13.57833 (Tarvizijus)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Friulis-Venecija Džulija
Provincija	Udinės provincija

Meras	Renato Carlantoni

Gyventojų (2007)	4 962
Plotas	205 km²
Tankumas (2007)	24 žm./km²
Altitudė	754 m

Pašto kodas	33018
Tel. kodas	0428
Tinklalapis	[2]
Vikiteka	Tarvizijus
Miesto globėjas (-ai)	šv. Petras ir šv. Paulius

Kirčiavimas	Tarvìzijus

Istorija

Miestas stovi ant senovinio prekybinio maršruto per Alpes į Veneciją. Tarvizijaus šaknys siekia dar Romos imperijos laikus.
1007 m. šv. Romos imperatorius Henrikas II perdavė naujai įkurtai Karintijos markai priklausiusią Val Canale dalį iki . Šis kraštas buvo laikomas svarbiu, nes netoliese buvo rūdos kasyklos ir geležies lydyklos, ypač prie Fusine (Weißenfels/Bela Peč) kaimo.

Tarvizijus buvo pietinis Bambergo kunigaikštinės vyskupijos eksklavas iki 1758 m., kai vyskupas jį pardavė šv. Romos imperatorei Marijai Teresei. Iki 1918 m. buvo dalis.

1909 m. Tarvizijus gavo miesto teises.

Vaizdai

Žymiausias Tarvizijaus pastatas yra parapijos šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta XV a.

Netoliese yra vaizdingi Fusine laghi kalnų ežerai. 1789 m aukščio Monte Lussari (Luschariberg/Svete Višarje) viršūnėje yra piligrimų lankoma bažnyčia, stovinti vietoje, kur, pagal legendą, 1360 m. aviganis rado šv. Marijos statulėlę. Bažnyčia ir netoliese esantį slidinėjimo centrą galima pasiekti lyniniu keltuvu iš Malborghetto Valbruna.

Apylinkės apie kalnų perėją tarp Tarvizijaus ir Chiusaforte irgi populiarus slidinėjimo kurortas.

Ekonomika

Daug metų Tarvizijaus ekonomiką palaikė žmonės, važinėję apsipirkti iš Austrijos ir Jugoslavijos. Tokios kelionės į Tarvizijaus gatvių turgus sunyko po Šengeno sutarties ir Euro zonos įsigaliojimo.

Dabar miesto ekonomika pagrįsta turizmu ir žiemos sportu Karavankėje, Karnijos Alpėse ir Julijos Alpėse. Tarvizijus garsėja giliu sniegu kalnuose, kuris pritraukia daug slidininkų ir snieglentininkų. Mieste vyko 2003 m. Žiemos universiada ir 2007 m. Alpių slidinėjimo pasaulio taurės varžybos.

Pagrindinė Tarvizijaus aikštė su bažnyčia
Tarvizijaus aikštė
Tarvizijaus merija
Rytinis išvažiavimas iš Tarvizijaus į pagrindinę Italijos dalį

Demografija

Pagal 1971 m. gyventojų surašymą 13,3% gyventojų buvo slovėnai.

Nuorodos

[1]

[1] [1]