Karintijos marka

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Karintijos marka – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Rytų Frankijos dalyje, o vėliau Šventojoje Romos imperijoje 889–976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija ir Slovėnija.

Karintijos marka
Rytų Frankų karalystės marka
← 889 – 976 →
Location of Marka Šventosios Romos imperijos pietryčiuose
Sostinė	Fryzachas
Kalbos	lotynų
Valdymo forma	monarchija
Era	viduramžiai
- Įkurta	889 m., 889
- Tapo kunigaikštyste	976 m.

Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai, kuri buvo pavaldi Bavarijai, kuri savo ruožtu buvo pavaldi Rytų Frankų karalystei. Jos paskutinis kunigaikštis buvo , Karolingo neteisėtas sūnus.

887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo , Krainos marka ir . Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų madjarų, kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo ir Filachas. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir Friuli priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo Luitpoldingų giminės markgrafai.

976 m. Imperatorius Otonas II nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į kunigaikštystę, ir į ją sujungė pietrytines markas.