Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Taro kortos arba Būrimo kortos (it. Tarocchi) – kortos, naudojamos būrimams, ateities pranašavimams. 78 Taro kortos skirstomos į du arkanus – didįjį ir mažąjį. Didįjį arkaną sudaro „filosofinės“ kortos ir jame yra 22 Taro kortos, o mažajame, kurį sudaro paprastos kortos – 56 kortos.

Pagrindinio arkano korta „Vyriausioji kunigė“

Istorija

Britų muziejuje galima rasti XIV a. rankraštį, kur nupieštas karalius ir du dvariškiai belošią kortomis. Prancūzijoje pirmieji pėdsakai apie kortas yra karaliaus Karolio VI 1392 m. išlaidų sąskaitose. Karaliaus iždininkas į kasos knygą užrašė: „…išmokėta Džakomo Grigonerui už 3 kalades kortų su auksiniais ir kitokiais spalvotais ženklais, kad paįvairintų karaliaus laisvalaikį“. Tos kortos ir dabar saugomos vienoje Paryžiaus bibliotekų. Tai seniausios kortos Europoje, išlikusios iki mūsų dienų.

Pirmosios Europoje paplitusios kortos vadinosi tarot arba tarochini. Kaladėje buvo nuo 30 iki 80 kortų, o piešiniai vaizdavo karališkos šeimos narius. Tais laikais kortos buvo nepaprastai brangios, tad jomis žaidė tik karaliai ir turtingieji (tačiau tomis pačiomis kortomis burdavo klajokliai iš Rytų arba, kai kas sako, jog tai ir buvo romai – čigonai, beje kai kur dar rašo kad jomis burdavo ir žydai). XV a. Prancūzijoje galutinai nusistovėjo kortų spalvos ir tipas. 1526 metais Anglijos karalius Henrikas VIII uždraudė žaisti kortomis ir paskelbė jas už įstatymo ribų. Tiesa, 1541 m. įstatymas buvo sušvelnintas – Kalėdų švenčių metu kortuoti buvo leista. Ir jau 1581 m. Prancūzijoje įsikūrė kortų gamintojų korporacija, kuri išsilaikė iki pat Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Pradžioje kortas gamino miniatiūristai, panaudodami piešiniui įvairias politines figūras. Vėliau masiškai kortas, kaip šventųjų paveikslus, gamino raižytojai. 1499 m. kortas jau gamino Krokuvoje, o iš Krokuvos jos pateko ir į Lietuvą. Meno istorijos požiūriu didelę vertę turi išlikę XV a. keliolika komplektų kortų, atliktų vario raižinio technika. Šios kortos priklauso prie ankstyvųjų vario raižinių apskritai. Pirmasis vario raižinio meistras buvo pavadintas kortų meistru (vok. Spielkartenmeister). Raižydami žmonių figūras, žvėris, paukščius, herbus ir augalus, kortų meistrai parodė daug nesuvaržytos fantazijos. Vėlesnioji kortų gamyba priklauso iš dalies liaudies taikomosios grafikos istorijai, iš dalies liaudies grafikai. Europoje kortų dirbėjų fabrikai atsirado XIV a.

XVII a. Prancūzijoje. Elifas Levi susiejo Taro didžiuosius arkanus su 22 hebrajų abėcėlės raidėmis, naudojamomis Kabaloje, bei Sefirų medžio schema, kitaip vadinama gyvybės medžiu (Etz Hayim). Levi vadino Taro kortas (ir jų mistinio aiškinimo sistemą) Toto knyga – pagal vardą egiptiečių dievo – žinijos ir rašto išradėjo. Žodžių „Tot“ ir „Tarot“ panašumas dar ir dabar žmones glumina ir galbūt kiek klaidina, nes tuo leidžiama suprasti, kad tokia kortų piešimo tvarka buvo jau nuo pat Taro kortų atsiradimo. Kai kurie okultistai ją tradiciškai priskiria Hermiui Trismegistui – sinkretinei figūrai, veikiausiai atsiradusiai iš Platono inspiruotos tradicijos tapatinti graikų Hermį ir egiptiečių Totą. Šiam Hermiui Trismegistui priskiriami traktatai (svarbiausiuosius jų Renesanso filologai apjungė į vadinamąjį Corpus Hermeticum) padarė didžiulę įtaką europietiškai alchemijai, teosofijai ir kitiems „slaptiesiems mokslams“. Corpus Hermeticum temoms ir idėjoms prigijo pavadinimas hermetika, dažnai vartojamas apibūdinti okultizmui kaip tokiam.

Taro kortos Lietuvoje

Lietuvoje XVIII a. buvo įkurtas kortų fabrikas Varėnoje. Kortų gamyba buvo valdžios monopolis. Valdžia skelbdavo kortų piešinių konkursus ir skirdavo labai dideles premijas už laimėtą kortų konkursą. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje Juozapas Perlis sukūrė aiškaus kontūro ir tikslaus piešinio klasicistines kortas, atspausdintas Varėnos dirbtuvėje, o dabar jos yra saugomos Vilniaus Dailės Akademijos senosios grafikos kolekcijoje kaip XVIII a. Klasicizmo pavyzdys Lietuvoje. Kortų konkursus taip pat yra laimėję garsūs XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios menininkai, tokie kaip Barbora Didžiokienė (1896–1976) – tapytoja, grafikė, scenografė, ir Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) – tapytojas, scenografas, grafikas.

Pirmosios Lietuvoje naudotos būrimo kortos, atsiradusios anksčiau už oficialiai išleistąsias, buvo paprastos žaidimui skirtos kortos, pagražintos papildomais ženklais, pieštais ranka. Tokias kortų kalades kartais papildydavo įvairiais išpuoštais tūzais iš skirtingų kaladžių. Tokiu būdu atsirado tokie vaizdiniai kaip liūtas, knyga, medis ir kiti. Šie įvairūs papildomi ženklai suteikdavo būrėjoms ir būrėjams daugiau galimybių atliekant būrimą.

1923 m. Kaune buvo išleistos pirmosios lietuviškos būrimo kortos su aiškinančiu kortos reikšmę užrašu per kortos vidurį. Tos kortos buvo panašios į prancūziškas žinomiausios XIX a. būrėjos Anos Marijos Lenorman astrologines kortas, kai kur vadinamas tiesiog Lenorman Taro. Lietuviškom būrimo kortom buvo panaudota sumažinta Lenorman Taro 36 astrologinių kortų kaladė. Tačiau buvo kai kurie skirtumai, kuriuos galima rasti tik lietuviškose būrimo kortose. Būtent: keturios papildomos kortos (ponas, ponaitis, ponia, panelė), o damos, bartukai bei karaliai suskirstyti į personažus, kurie daugiau pasako apie žmogaus tipą, bet tai nebuvo nei karaliai, nei karalienės ar politiniai veikėjai, kitaip sakant, tai tiesiog pvz.: dzvankų dama, dzvankų ponas, dzvankų bernelis ir t. t.

2003 m. buvo perleistos lietuviškos būrimo kortos su autentišku užrašu, kuris atkartojamas ir šiose būrimo kortose. Tačiau nebuvo skirta tiek dėmesio damoms, karaliams ir bartukams, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, turi gana svarbią reikšmę buriant šiomis kortomis. Senasis autentiškas lietuviškų būrimo kortų leidimas išliko tik pas tuos būrėjus, kurie karta iš kartos paveldėjo šias kortas, jas perfotografuodavo, atšviesdavo ir naudodavosi jomis vėl.

Didieji arkanai

0. Kvailys I. Magas II. Žynė III. Imperatorė IV. Imperatorius V. Šventikas VI. Įsimylėjeliai VII. Vežimas VIII. Jėga IX. Atsiskyrėlis X. Laimės ratas XI. Teisingumas XII. Pakabintasis XIII. Mirtis XIV. Saikingumas XV. Velnias XVI. Bokštas XVII. Žvaigždė XVIII. Mėnulis XIX. Saulė XX. Teismas XXI. Pasaulis

Nuorodos

Tarot Gallery 2010-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Būrimas taro kortomis
„The Complete Idiot's Guide to Tarot“
Tarot FAQ 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto.
Trionfi.com

Vikiteka: Taro kortos – vaizdinė ir garsinė medžiaga