Tankų divizija (vermachtas)

Vermachto tankų divizija (vok. Panzerdivision) – nacistinės Vokietijos sausumos kariuomenės (vermachto) divizijų rūšis, sudaryta iš kelių rūšių kariuomenės dalinių, kurios pagrindinė smogiamoji jėga buvo tankai.

16-osios tankų divizijos tankai Italijoje

12-osios SS tankų divizijos „Hitlerjungend“ tankai

Vermachto tankų diviziją sudarydavo vienas tankų ir du pėstininkų (panzergrenadierių) pulkai, lauko ir priešlėktuvinės artilerijos, ryšių ir kiti paramos daliniai, įeidavę į visų to meto Vokietijos divizijų sudėtį. Tankų divizijos sudėtis ir ginkluotė keitėsi einant laikui.

H. Guderianas buvo pasiūlęs formuoti karinius junginius (karinius vienetus, stambesnius už pulką), bet šią idėją atmetė motorizuotųjų pajėgų inspektorius Otto von Stuelpnagel. Inspektoriumi tapus Osvaldui Lucui (Oswald Lutz) idėja kariuomenėje sulaukė paramos, ją palaikė ir A. Hitleris.
1935 m. spalio 15 d. buvo suformuotos pirmosios trys tankų divizijos.:

• 1-oji tankų divizija (vadas Maximilian von Weichs) buvo suformuota Veimare
• 2-oji tankų divizija (vadas Heinz Guderian), suformuota Viurcburge (Wurzburg)
• 3-oji tankų divizija (vadas Ernst Feßmann), suformuota Berlyne.

Tankų divizijos Antrajame pasauliniame kare

Vokietijos tankų divizijos buvo viena svarbiausių priemonių, užtikrinusių Vokietijos pergales Antrojo pasaulinio karo pradžioje vykusiame blickryge. Tankų divizijos buvo taip organizuotos, kad galėtų veikti santykinai nepriklausomai nuo kitų karinių vienetų. Skirtingai negu kitų šalių pagrindiniai tankų kariuomenės vienetai tankų brigados (kurias reikėdavo paremti papildomais pėstininkų ir artilerijos daliniais), tankų divizijos turėjo savo paramos vienetus. Tai susiję su kitokia karine doktrina – ne tankai kitų dalinių paramai, o tankai kaip pagrindinė smogiamoji jėga (kuriuos remia kiti, ne tankų daliniai).

Tankų skaičius tankų divizijoje buvo palyginus nedidelis, bet kiti divizijos daliniai buvo motorizuoti (sunkvežimiai, pusiau vikšriniai visureigiai, specialios kovos mašinos), tad galėjo judėti tokiu pačiu greičiu kaip ir tankai.
Tankų diviziją paprastai sudarydavo:

• vienas tankų pulkas,
• du motorizuotųjų pėstininkų (panzergrenadierių) pulkai (vienas batalionas šiuose dviejuose pulkuose būdavo mechanizuotas),
• motorizuotasis artilerijos pulkas su haubicomis (kartais šį pulką pakeisdavo savaeigių pulkas),
• keli paramos batalionai:
  • žvalgybos batalionas,
  • prieštankinis batalionas,
  • priešlėktuvinis batalionas,
  • pionierių batalionas,
  • motociklininkų batalionas
  • ryšių batalionas
  • atsarginis batalionas

Visiškai suformuota tankų divizija turėdavo apie 16 tūkst. kareivių, 135–209 tankus (artėjant karo pabaigai tankų skaičius tankų divizijoje mažėjo).

Tankų divizijos buvo ne tik vermachte, bet ir SS kariuomenėje. Vermachtas ir SS kariuomenė turėjo atskiras divizijų numeravimo sistemas, todėl egzistavo vermachto ir SS divizijos su vienodais numeriais – pvz., 9-oji tankų divizija (vermachtas) ir 9-oji SS tankų divizija „Hohenstaufen“. Po karo paplito nuomonė, kad SS tankų divizijos gaudavo daugiau tankų, negu vermachto tankų divizijos, bet tai netiesa.

Karui einant į pabaigą koviniai nuostoliai vis didėjo ir juos ėmė kompensuoti nebe 100 %. Taip „sutaupytą“ techniką ir kareivius naudojo naujoms divizijoms formuoti, todėl karo pabaigoje daugelis tankų divizijų buvo gerokai „liesesnės“, negu turėjo būti pagal oficialią struktūrą.

Nuorodos

1. p.7, Mitcham
2. p.9, Mitcham

• Davies, W.J.K. (1977) [1973]. German Army Handbook 1939-1945 (Second U.S. leid.). New York: Arco Publishing. ISBN .
• Guderian, Heinz (2001) [1952]. Panzer Leader (Da Capo Press reissue leid.). New York: Da Capo Press. ISBN .
• von Mellenthin, Major General F. W. (1956). Panzer Battles: A Study of the Employment of Armor in the Second World War (First Ballantine Books leid.). New York: Ballantine Books. ISBN .
• Mitcham, Samuel (2001). The Panzer Legions: A Guide to the German Army Tank Divisions of World War II and Their Commanders. Westport: Greenwood Press. ISBN .
• Parada, George (2004). , achtungpanzer.com