Taipėjus arba Taibėjus kin 臺北市 pinyin Táiběi Shì miestas Taivane šalies sostinė 2 65 mln gyventojų 2019 m Taipėjaus Dzil

Taipėjus arba Taibėjus (kin. 臺北市, pinyin: Táiběi Shì) – miestas Taivane, šalies sostinė. 2,65 mln. gyventojų (2019 m.). Taipėjaus-Dzilongo aglomeracijoje 2457,13 km² plote gyvena 7 047 559 gyventojų (2019 m.). Mieste stovi 2004–2010 m. aukščiausiu pasaulio pastatu buvęs „Taipei 101“ (509 m). Išvystyta metalurgijos pramonė, mašinų gamyba, radioelektronika, cemento, medienos, chemijos, maisto pramonė. Netoli miesto išgaunama anglis. Yra du tarptautiniai oro uostai (Taojuanas ir Sunšanas), Taipėjaus zoologijos sodas. Artimiausias didelis jūrų uostas – Dzilongas.

Taipėjus 臺北市

Miesto panorama

Taipėjus 25°02′0″ š. pl. 121°38′0″ r. ilg. / 25.03333°š. pl. 121.63333°r. ilg. / 25.03333; 121.63333 (Taipėjus)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Taivanas

Gyventojų (2019)	2 646 204
Plotas	271,8 km²
Tankumas (2019)	9 736 žm./km²

Vikiteka	Taipėjus

Istorija

Seniau kraštas buvo žinomas Taipėjaus baseino pavadinimu, čia gyventa ketagalanų, vienos iš Taivano aborigenų genties.1709 m. vietovėje pradėjo kurdintis naujakuriai, daugiausia haniai, atvykę iš žemyninės Kinijos Fudziano provincijos.

Taipėjus įkurtas ankstyvajame XVIII a., valdant Čingų dinastijai ir XIX a. tapo svarbiu prekybos jūra centru. Čingų dinastija apie 1886 m. Taipėjų paskelbė Taivano provincijos sostine, kai šis buvo atskirtas nuo Fudziano provincijos.

1895 m. Šimonoseki sutarties, pasirašytos po Pirmojo Kinijos-Japonijos karo, sąlygomis Taivanas atiteko Japonijos imperijai ir tapo jos kolonija. Taipėjus buvo administruojamas kaip Taihoku provincija. Šiuo laikotarpiu Japonija vykdė intensyvią Taivano modernizaciją, buvo gerinama infrastruktūra, pastatyta daug Taipėjaus miesto orientyrų, kultūros institucijų.

Prezidentas Čiang Kai-ši ir JAV prezidentas Dwight D. Eisenhower mojuoja miniai savo vizito Taipėjuje 1960 m. birželį metu.

1947 m. KMT vyriausybė, vadovaujama Čiang Kai-ši, paskelbė įvedanti visoje Taivano saloje. Tai pasibaigė , kuris prasidėjo Taipėjuje, o vėliau išplito ir po kitas Taivano vietoves. Po dvejų metų, 1949 m. gruodžio 7 d., Čiang Kai-ši ir Guomindanas buvo komunistų priversti sprukti iš žemyninės Kinijos dėl įsiplieskusio Kinijos pilietinio karo. Pabėgėliai paskelbė Taipėjų toliau tebegyvuojančios Kinijos Respublikos laikinąją sostine, o oficialią sostinę laikė Nandzingą (Nankiną), nors miestą jau valdė komunistai.

Geografija

Taipėjus išsidėstęs Taipėjaus baseine, šiaurės Taivane. Pietuose miestą supa Sindiano, o vakaruose – Tamsujaus upės. Kraštovaizdis daugiausia lygus, šiaurėje supamas Cisingo kalnų, iškylančių iki 1120 m aukščio. Kita aukštikalnė šiaurėje yra Datuno kalnas, iškylantis į 1092 m aukštį virš jūros lygio. Šiauriniai Beitou ir Šilino rajonai šiaurėje ribojasi su Kilungo upe ir Jangmingšano nacionaliniu parku.

Į pietryčius nuo miesto plyti Songšano kalvos ir Čingšujaus tarpeklis, juosiantis vešlius miškus.

Klimatas

Vyrauja subtropinis musoninis klimatas. Vasaros karštos ir drėgnos, dažnos audros. Žiema tuo tarpu gana švelni, orus veikia iš šiaurės rytų atslenkantys musonai.

Taipėjaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	33,8 (1898)	31,8 (2010)	35,0 (1966)	36,2 (1956)	38,2 (2018)	38,9 (2020)	39,7 (2020)	39,3 (2013)	38,6 (2017)	36,8 (2017)	34,3 (1966)	31,5 (1934)	39,7 (2020)
Vid. aukščiausia °C	19,6	20,7	22,9	26,7	30,1	32,9	35,0	34,4	31,6	27,8	24,9	21,1	27,3
Vid. temperatūra °C	16,6	17,2	19,0	22,5	25,8	28,3	30,1	29,7	27,8	24,7	22,0	18,2	23,5
Vid. žemiausia °C	14,4	14,7	16,2	19,4	22,8	25,3	26,8	26,6	25,2	22,6	19,8	16,1	20,8
Žemiausia °C	−0,1 (1963)	−0,2 (1901)	1,4 (1932)	4,7 (1943)	10,0 (1917)	15,6 (1920)	19,5 (1897)	18,9 (1916)	13,5 (1902)	10,2 (1968)	1,1 (1922)	1,8 (1925)	−0,2 (1901)
Krituliai mm	93,8	129,4	157,8	151,4	245,2	354,6	214,2	336,5	336,8	162,6	89,3	96,9	2 368,5
Duomenys: Taipėjaus klimatas 2023 08 28

Administracinis suskirstymas

Taip pat skaitykite – Taivano administracinis suskirstymas.

Taipėjus yra padalintas į 12 rajonų (區), kurie savo ruožtu skirstomi į kaimus (里), o šie dar padalinti į apylinkes (鄰).

Rajonai:

Švietimas

Taivano nacionalinis universitetas

Šaltiniai

Taibėjus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
„History“. Taipei City Government. 2004-03-29. iš originalo 2005-05-07. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
Kelly, Robert (2007). Taiwan. Lonely Planet Publications. p. 46. ISBN . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
„History of Taipei“. Taipei City Government. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
„Taipei (Taiwan) :: History – Britannica Online Encyclopedia“. Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2010-07-04.
Davidson, James W. (1903). The Island of Formosa, Past and Present : history, people, resources, and commercial prospects : tea, camphor, sugar, gold, coal, sulphur, economical plants, and other productions. London and New York: Macmillan & co. p. 245. 6931635M.
Marsh, Robert (1996). The Great Transformation. M. E. Sharpe. p. 84. . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
Chen, Piera; Gardner Dinah (2017). Taiwan. Lonely Planet. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
Ng, Franklin (1998). The Taiwanese Americans. Greenwood Publishing Group. p. 10. ISBN . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
„Taiwan Timeline – Retreat to Taiwan“. BBC News. 2000. Nuoroda tikrinta 2009-07-13. Taipėjus niekada oficialiai nebuvo paskelbtas oficialia sostine, bet šiandieną Guomindano lojalistų paprastai ja laikomas. 2004 m. pradinių mokyklų vadovėliuose teiginys „Nankinas yra Kinijos Respublikos sostinė“ buvo pakeistas į „Kinijos Respublikos centrinė vyriausybė yra įsikūrusi Taipėjuje“.
. Department of Information and Tourism, Taipei City Government. Suarchyvuotas originalas 2011-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.
„Geography/Population“. Taipei City Government. 2004-03-29. iš originalo 2005-01-27. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
Hu, Richard (2023), Routledge Handbook of Asian Cities, Taylor & Francis, p. 140, .
„Monthly Mean“. Central Weather Bureau. iš originalo 2022-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-01-19.
„氣象站各月份最高氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
„氣象站各月份最高氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
„氣象站各月份最低氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-02-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
„氣象站各月份最低氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.

Nuorodos

Taipėjaus dangoraižių diagrama

Taivano administracinis suskirstymas

Provincijos: Fudzianas | Taivanas

Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu

Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas

[Taibėjus-1] Taibėjus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[2] „History“. Taipei City Government. 2004-03-29. iš originalo 2005-05-07. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.

[kelly-3] Kelly, Robert (2007). Taiwan. Lonely Planet Publications. p. 46. ISBN . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.

[tcghistory-4] „History of Taipei“. Taipei City Government. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.

[5] „Taipei (Taiwan) :: History – Britannica Online Encyclopedia“. Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2010-07-04.

[6] Davidson, James W. (1903). The Island of Formosa, Past and Present : history, people, resources, and commercial prospects : tea, camphor, sugar, gold, coal, sulphur, economical plants, and other productions. London and New York: Macmillan & co. p. 245. 6931635M.

[7] Marsh, Robert (1996). The Great Transformation. M. E. Sharpe. p. 84. . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.

[lonely-planet-8] Chen, Piera; Gardner Dinah (2017). Taiwan. Lonely Planet. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()

[ng-9] Ng, Franklin (1998). The Taiwanese Americans. Greenwood Publishing Group. p. 10. ISBN . Nuoroda tikrinta 2009-07-27.

[bbctimeline-retreat-10] „Taiwan Timeline – Retreat to Taiwan“. BBC News. 2000. Nuoroda tikrinta 2009-07-13. Taipėjus niekada oficialiai nebuvo paskelbtas oficialia sostine, bet šiandieną Guomindano lojalistų paprastai ja laikomas. 2004 m. pradinių mokyklų vadovėliuose teiginys „Nankinas yra Kinijos Respublikos sostinė“ buvo pakeistas į „Kinijos Respublikos centrinė vyriausybė yra įsikūrusi Taipėjuje“.

[taipeiprofile-11] . Department of Information and Tourism, Taipei City Government. Suarchyvuotas originalas 2011-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.

[geopop-12] „Geography/Population“. Taipei City Government. 2004-03-29. iš originalo 2005-01-27. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.

[:0-13] Hu, Richard (2023), Routledge Handbook of Asian Cities, Taylor & Francis, p. 140, .

[CWB-14] „Monthly Mean“. Central Weather Bureau. iš originalo 2022-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-01-19.

[CWBrecordhighs1-15] „氣象站各月份最高氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.

[CWBrecordhighs2-16] „氣象站各月份最高氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.

[CWBrecordlows1-17] „氣象站各月份最低氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-02-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.

[CWBrecordlow2-18] „氣象站各月份最低氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. (PDF) iš originalo 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.