Penghu salos kin 澎湖群島 pinyin Pénghú Qúndăo pe h ōe jī Phêⁿ ô kûn tó taip pat žinomos kaip Peskadorų salos port Ilhas Pes

Penghu salos (kin. 澎湖群島, pinyin: Pénghú Qúndăo, pe̍h-ōe-jī: Phêⁿ-ô·-kûn-tó), taip pat žinomos kaip Peskadorų salos (port. Ilhas Pescadores 'Žvejų salos') – salynas Taivano sąsiauryje, į vakarus nuo Taivano krantų. Jį sudaro 64 nedidelės salos ir salelės. Salos nuo Taivano pakrantės nutolusios 50 km, o nuo žemyninės Kinijos Fudziano provincijos 130 km. Visas salynas sudaro Penghu apskritį (kin. 澎湖縣, pinyin: Pénghú Xiàn), kuri priskiriama Taivano provincijai.

Bendras salyno plotas 141,052 km²; tai antra mažiausia apskritis šalyje, po Liandziango apskrities. Gyventojų 93 446 (2009 m. duomenys). Gyventojai verčiasi žemdirbyste (auginama ryžiai, batatai, soros, sorgai, arachiai, bananai), žvejyba, perlų rinkimu. Kasami fosforitai. Tris didžiausias salas jungia pylimai, tiltas.

Geografija

Salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausios salos: Penghu, Juvengas, Baiša. Salos vulkaninės kilmės. Salų reljefe dominuoja žemumos; didžiausias aukštis 48 m v.j.l. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 327 km. Daugelį krantų supa koralų rifai.

Klimatas subekvatorinis musoninis; per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių (daugiausia vasarą). Žiemą pasireiškia smarkūs vėjai, vasarą – taifūnai.

Istorija

Manoma, dabartinėje Penghu salų teritorijoje žmonės apsigyveno (atsikėlė iš žemyninės Kinijos) III a. pr. m. e. VI a. salas pajungė Kinija. Salų teritorijoje IX ir X a. įsikūrė hanių žvejų bendruomenės.XVI a. praplaukiančių portugalų jūreivių salos pramintos Peskadorų ('žvejų') salomis. Nuo XIV a. vidurio buvo pavaldžios mongolų Juan dinastijai. 1603 m. saloje Mingai dislokavo karines pajėgas, kad užkirstų kelią čia 1622 m. norėjusiems įsikurti olandams. Vis tik 1623 m. olandams pavyko tai padaryti. Apie 1661–1662 m. olandai buvo išstumti. Nuo XVII a. iki 1895 m. Taivaną ir salyną valdė Tungningo karalystė, vėliau Čingų dinastija.

Penghu salas 1885 m. kovą, einant į pabaigą, buvo užėmę prancūzai, kurie pasitraukė po keturių mėnesių. Japonijai nugalėjus Kiniją Pirmajame Kinijos–Japonijos kare, Čingų vyriausybė perleido teisę į salas Japonijai. Po Antrojo pasaulinio karo kapituliavusi Japonija buvo priversta sugrąžinti salas Kinijai. 1949 m., po Gomindano kariuomenės pralaimėjimo Kinijos pilietiniame kare, Čiang Kaišeko vyriausybė ir jo kariuomenės likučiai pasitraukė į Taivaną (ir Penghu salas).

Administracinis suskirstymas

Penghu apskritis yra padalinta į:

1 miestą

Magongas

5 kaimo tipo gyvenvietes

Husi
Baiša
Siju
Čimėjus
Vanganas

bei dar į 97 kaimus.

Išnašos

Penghu salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
. Suarchyvuotas originalas 2012-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.
Wills (2006), p. 86.
Wills (2006), p. 87.

Vikiteka: Penghu apskritis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

Wills, John E., Jr. (2006), „The Seventeenth-century Transformation: Taiwan under the Dutch and the Cheng Regime“, in Rubinstein, Murray A., Taiwan: A New History, M.E. Sharpe, pp. 84–106, .

Taivano administracinis suskirstymas

Provincijos: Fudzianas | Taivanas

Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu

Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas

[Penghu_salos-1] Penghu salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[Reclamation_Hall-2] . Suarchyvuotas originalas 2012-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.

[3] Wills (2006), p. 86.

[4] Wills (2006), p. 87.