Sąjūdis Klaipėdoje

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Klaipėdoje – visuomeninis Klaipėdos krašto judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.

Sąjūdžio mitingas Klaipėdoje, Teatro aikštėje

Ištakos

Kaip ir sostinėje, pradinis Sąjūdžio bruzdesys Klaipėdoje buvo nukreiptas ne į politinius ar tautinius, bet į neutralesnius ekologinius ir kultūrinius klausimus. Taip siekta išvengti konfrontacijų su valdžia. Anot Vyganto Vareikio, politikos apžvalgininko ir istoriko, tautinio atgimimo idėjos Klaipėdoje skleidėsi silpniau negu Vilniuje. Gausi rusakalbių bendruomenė esą dominavo jūrinėse organizacijose ir uoste, todėl Klaipėdos inteligentijos, kuri neturėjo ilgamečių tarpusavio bendravimo ryšių, laikysena buvo pasyvi.

Nepasant to, ir uostamiestyje pradėjo reikštis atšilimo požymių. 1987 m. vasarą Lietuvos komunistų partijos vadovybė leido perduoti filharmonijos pastatą, kuris buvo atimtas iš tikinčiųjų 1961 m., katalikų bendruomenei. Tai jau buvo ženklas, kad bręsta kažkas nauja.

V. Vareikis savo straipsnyje „Po dvidešimties metų: „Sąjūdis Klaipėdoje“ mini, kad svarbiausiu postūmiu Klaipėdoje tapo 1988 m. liepos 6 d., kai Paminklų konservavimo instituto salėje susirinko būsimi sąjūdiečiai. Viešo iniciatyvinės grupės prisistatymo visuomenei data buvo numatyta liepos 10 d., kai mieste vyko populiarioji Jūros šventė. Tą dieną Klaipėdoje turėjo vykti ir architektų roko grupės „Antis“ vadovaujamo „Roko maršo per Lietuvą“ koncertas Vasaros koncertų estradoje.

Pastebima, kad pirmoji Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Klaipėdos iniciatyvinės grupės programa, paskelbta 1988 m., iš esmės buvo nuosaikus tautinių ir demokratinių idėjų mišinys.

Kiti svarbūs įvykiai

• 1988 m. rugpjūčio 4 d. ekologinis mitingas prie Celiuliozės ir kartono kombinato. Jo metu kalbėta ir apie viso Lietuvos pajūrio, ir apie minėto kombinato – vieno didžiausių tuomet marių teršėjo – problemas. Šalia sąjūdiečių mitinge dalyvavo ir Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, vienas pirmųjų oficialiosios valdžios atstovų, viešai pritarusių Sąjūdžio veiklai.
• 1988 m. rugsėjo 3 d. visą Lietuvą įtraukė Baltijos jūros apkabinimo akcija, kurios leitmotyvu tapo Baltijos jūros taršos problema. Tada Lietuvos pajūryje susirinko apie 100 tūkst. žmonių.
• 1988 m. spalio 10 d. prasidėjo ekologinis žygis Minijos upės baseinu, o gruodžio mėnesį Klaipėdos LPS parėmė žaliųjų kvietimą boikotuoti užterštų pieno produktų pirkimą.
• 1988 metų spalio 20 d. Klaipėdoje įvyko iškilmės, skirtos tautinės vėliavos iškėlimui Muzikinio teatro bokšte.

Nauja valdžia

1989 m. Sąjūdis pasuko į politiką, pabrėžia V. Vareikis straipsnyje „Sąjūdis Klaipėdoje: ištakos ir istorija“. Pavasarį vyko rinkimai į Sovietų Sąjungos aukščiausiąją tarybą, o tų metų pabaigoje esą buvo pradėta ruoštis rinkimams į Lietuvos aukščiausiąją tarybą bei Klaipėdos miesto tarybą. 1989 m. kovo 26 d. vykusiuose rinkimuose į SSRS aukščiausiosios tarybos deputatus jais buvo išrinkti visi trys Klaipėdos Sąjūdžio kandidatai – Vytautas Čepas, Sigitas Kudarauskas, Zita Šličytė.

1990 m. kovo 23 d. įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Klaipėdos liaudies deputatų tarybą. Balandžio 13 d. miesto Tarybos pirmininku tapo V. Čepas. Pirmuoju Klaipėdos meru – Povilas Vasiliauskas. Naujai išrinkta sąjūdietiška Klaipėdos miesto taryba pradėjo galutinę uostamiesčio simbolių desovietizaciją.

Pokyčiai:

• iš aikščių pašalinti paminklai Leninui bei sovietų armijai;
• Heinzo Radzwillo iniciatyva Teatro aikštėje atstatytas paminklas Taravos Anikei.
• pradėta kultūrinių paminklų rekonstrukcija, Kryžiuočių ordino pilies regeneracijos darbai ir apleistų vokiečių kareivių kapinių tvarkymas miesto parke.

Antrasis Sąjūdžio laikraštis

„Mažoji Lietuva“ po „Sąjūdžio žinių“ buvo antrasis Sąjūdžio laikraštis šalyje. Pabrėžiama, kad jis buvo leidžiamas ne Vilniuje ar Kaune, o būtent Klaipėdoje. „Kad šis laikraštis atsirado – ne mano ar dar kieno nors vieno nuopelnas. Tai buvo tuometinės žmonių vienybės padarinys. Sau tegalėčiau priskirti tik iniciatyvą – Sąjūdžio Klaipėdos grupėje aš tik kolegoms žurnalistams pasiūliau leisti laikraštį“, – sako vienas iš tuometinės „Mažosios Lietuvos“ leidėjų Gintaras Tomkus.

„Mažosios Lietuvos“ leidėjai ir bendradarbiai

• Gintaras Tomkus
• Rytas Staselis
• Kęstutis Oginskas

Šaltiniai

1. Antrasis Sąjūdžio laikraštis

Literatūra

1. Sąjūdis Klaipėdoje: ištakos ir istorija
2. Sąjūdžio kronikos: Atgimimo spauda
3. Po dvidešimties metų: „Sąjūdis“ Klaipėdoje