Roko Maršas

Roko maršas – , 1987–1989 m. vykęs įvairiuose Lietuvos miestuose. 1996 ir 1997 m. – atnaujintas. Pirmieji festivaliai buvo surengti dar Lietuvai buvus Tarybų Sąjungos sudėtyje. „Roko maršas“ buvo Dainuojančios revoliucijos, jaunimo tarpe skleidusios Lietuvos nepriklausomybės judėjimo idėjas, dalis. Festivalis padėjo pažadinti jaunąją kartą nuo sovietmečio apatijos ir suteikė jiems įkvėpimo. Iš viso trys pirmieji festivaliai pritraukė maždaug 130 000 žiūrovų. Festivaliai tapo masinių Sąjūdžio protesto akcijų, kurios paskatino 1990 m. kovo mėn. paskelbti Lietuvos nepriklausomybę, repeticija.

Roko grupė „Antis“, dainuoja ant scenos vykstant pirmajam „Roko maršui“. Vilnius, 1987 m.

„Roko maršas“ Kaune 1989 m.

Grupinė Lietuvos roko grupės „Foje“ nuotrauka, tarp trečiųjų „Roko maršų“ veikėjų. Andrius Mamontovas stovi centre. Vilnius, 1987 m.

Paskutinis „Roko maršas“ 1997 m.

Festivalio idėją 1986 m. iškėlė grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas po sėkmingo koncerto „Kažkas atsitiko“. Renginys paskatino įvairias pogrindžio muzikos grupes iškilti į viešumą. Pradžioje festivaliu buvo labiau orientuojamasi į muziką be akivaizdžios politinės žinutės, vėliau išryškėjo aiškūs politiniai motyvai.

Istorija

Organizuoti roko koncertus Lietuvos stadionuose nutarė neformalus jaunimo susivienijimas Jaunimo muzikos klubas. „Roko maršo“ pavadinimo idėja kilo grupės „Antis“ lyderiui Algirdui Kaušpėdui po didžiulės sėkmės susilaukusio kelių pirmųjų koncertų iš jų ir – „Kažkas atsitiko“, kurio metu buvo filmuojamas to paties pavadinimo filmas, vėliau rodytas kino teatruose ir sulaukęs didelio populiarumo. Tai buvo pirmas kartas, kuomet iš pogrindžio išėjusios roko muzikos legaliai galėjo klausyti tūkstančiai žmonių.

Po filmo „Kažkas atsitiko“ ir kitų koncertų sėkmes 1987 m. buvo surengtas pirmasis „Roko maršas per Lietuvą“, kuriame dalyvavo tada dar mažai žinomos grupės – Ad Libitum, Hilda, Jumprava (Latvija), Katedra, Antis. Tuomet tokio mąsto renginys buvo naujas, išskirtinis reiškinys, tiek muzikantams, tiek žiūrovams. Sumanymas surengti keliaujantį renginį pasiteisino – festivalis sulaukė didžiulio pasisekimo ir pritraukė tūkstančius žmonių, nebūtinai besidominčių roko muzika. Festivalio metu buvo skleidžiama laisvė muzikai, rinkta parama Lietuvos kultūrai – jo metu dalis parduotų bilietų lėšų buvo skiriama Lietuvos kultūros fondui. Be kita ko, festivalis padėjo sudaryti sąlygas Sąjūdžio idėjoms pristatyti, ryšiams su tautiečiais užsienyje atstatyti. Festivalyje pasirodė keletas lietuvių jaunimo grupių iš JAV ir Kanados.

Festivaliai

Metai	Grupės	Koncertai	Pastabos
1987	Katedra Antis (Latvija)	Prasidėjo liepos 6. Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Kėdainiuose, Šiauliuose, Klaipėdoje	Idėja ir siekis – paremti Lietuvos kultūros fondą.
1988	Atsitiktine tvarka: Antis Bix Už Tėvynę Krasts (Latvija) Krimbel (Estija)	Prasidėjo liepos gale. Surengti Biržuose, Šiauliuose, Mažeikiuose, Tauragėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.	Rėmė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį ir „Žaliųjų“ judėjimą.
1989	Atsitiktine tvarka: Antis Foje Naujas kraujas (JAV) Edžio Punkrio grupė (Kanada) Dariaus Polikaičio grupė (JAV)	Liepos 28-rugpjūčio 7 d. 8 Lietuvos miestuose.	Rėmė Lietuvos invalidų draugiją, o pagrindinė „Roko maršo“ idėja buvo reikalauti likviduoti karines bazes ir gamyklas Lietuvos Respublikoje bei paminėti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo pasekmes. Tik šiame roko marše buvo platinamas pirmasis Foje albumas „Geltoni krantai“. Išleista plokštelė „Roko maršas per Lietuvą '89“.
1996	Nuo grojusių gale iki grojusių pradžioje: Antis Bix Gytis Paškevičius Lemon Joy (tik Vilniuje) Biplan Mountainside (tik Kaune)	Rugpjūčio ?? d. – Klaipėda, Vasaros estrada Rugpjūčio 29 d. – Kaunas, Dariaus ir Girėno stadionas Rugpjūčio 31 d. – Vilnius, laukas šalia Žalgirio stadiono	Ideologija – pilietinio aktyvumo, dalyvavimo sprendžiant visuomenės problemas skatinimas, šūkis – „Mums ne vis vien“. Antis praėjus 6 metams po grupės išsiskyrimo vėl pasirodė scenoje – susibūrė būtent šio festivalio 3 koncertams. Kadangi grupės sudėtis šį kartą skyrėsi nuo originalaus sąstato, tai oficialiai grupė buvo vadinama jungtiniu Anties orkestru. Trejuose turo koncertuose buvo grojamos populiariausios grupės dainos, įskaitant keletą mažiau žinomų, įrašytų prieš grupei išsiskiriant 1990 m. Finalinis festivalio turo koncertas Vilniuje buvo transliuojamas per LNK televiziją. „LNK Records“ išleido Anties koncertą Vilniuje filme „Paskutinis legendinės grupės koncertas“.
1997	Atsitiktine tvarka: Gin’Gas Ruination Dr. Green Žas Requiem Anbo (kiti)	Finalinis koncertas – Vingio parke, Vilniuje. Kiti – rajonuose, tarp jų – Ukmergėje (Kultūros namų kieme) bei Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje (pastarajame – Spitfire ir Dr. Green).	Paskutinis „Roko maršas“ vyko 1997 m. Finalinis koncertas Vilniuje, taip pat kaip ir 1996 m., transliuotas per LNK televiziją. Šis festivalis pasižymėjo tuo, kad daugiau dėmesio buvo skiriama jaunimo grupėms, susikūrusioms jau nepriklausomoje Lietuvoje. Ko gero tai buvo ir paskutinis kartas, kai grupė Žas gyvai sugrojo savo programą, paremtą gangsta rap ir roko muzikos stiliais (iš savo pirmųjų albumų), prieš tapdama pop ir elektroninės muzikos ikonomis Lietuviškos muzikos industrijoje. Galima teigti, kad paskutinis „Roko maršas“, kaip ir paskutinis grupės Foje koncertas, įvykęs tais pačiais, 1997 metais (tik keletą mėnesių anksčiau), buvo tarsi roko ir alternatyvios muzikos saulėlydžio Lietuvoje pradžios simbolis. Po 1997 m. komercinė elektroninė popmuzika įgavo vis didesnę įtaką Lietuviškos muzikos rinkoje, priversdama gyvos muzikos grupes bei atlikėjus pasitraukti į pogrindį.

Šaltiniai

1. Savukynas, Virgilijus (2007). „Lithuanian and Europe: Possibilities for Reconstructing Identity“. In Savicka, Aida (red.). Lithuanian Identity and Values. CRVP. p. 41. ISBN .
2. Kuklytė, Birutė (2008). „Roko maršai per Lietuvą 1987–1989 m. Žvilgsnis į Dainuojančią revoliuciją“. Genocidas ir rezistencija. 23. ISSN 1392-3463.
3. Paleckis, Mindaugas, red. (2011). Lietuvos rokas: ištakos ir raida. Vilnius: Mintis. pp. 181–183. ISBN .
4. Paleckis, Mindaugas, red. (2011). Lietuvos rokas: ištakos ir raida. Vilnius: Mintis. p. 208. ISBN .