Symbian OS

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Symbian
logotipas
Kūrėjas	Nokia (Symbian Ltd.)
OS šeima
Kodo modelis	Uždaras kodas, Atviras kodas naujesnėje Symbian platformos versijoje
Paskutinė versija	- / -
Branduolio tipas
Licencija	Symbian platforma
Svetainė	http://symbian.org

Symbian – operacinė sistema, plėtojama , pradėta kurti anglų bendrovės , skirta mobiliesiems telefonams ir delniniams kompiuteriams. Symbian yra kilusi iš .

Apžvalga

Symbian naudoja Symbian Ltd. susietas bibliotekas, vartotojo sąsajas ir bendruosius įrankius. Ši operacinė sistema kilo iš Psion Epoc operacinių sistemų šeimos ir veikia išimtinai su ARM (Acorn RISC Macine) architektūros procesoriais. ARM yra 32 bitų procesoriai, šiuo metu dominuojantys mobiliųjų įrenginių rinkoje dėl savo energijos taupymo savybių.

Symbian Ltd. valdo Ericsson, Panasonic, Siemens AG, Nokia ir Sony Ericsson. įsigijus Siemens AG mobiliųjų telefonų padalinį, neįgijo Symbian licenzijos, kol negavo Symbian valdybos pritarimo.

2012 metais rinkoje tarp parduotų išmaniųjų telefonų 4,22 % buvo su Symbian operacine sistema; 2009 m. rinkos dalis siekė 46,9 %. Iš atvirųjų platformų galima paminėti UIQ, Nokia 60 serijos, Nokia 80 serijos, Nokia 90 serijos platformas. Iš uždarų sistemų galima paminėti tokias kaip NTT DoCoMo, sistemas. Būtent adaptavimo lankstumas leidžia Symbian operacinę sistemą įdiegti į itin įvairius mobilius įrenginius.

Pati Symbian OS yra struktūrizuota operacinė sistema. Kaip ir daugelis kompiuteriams skirtų operacinių sistemų, ji palaiko daugiaužduotiškumą, daugiagijiškumą, bei atminties apsaugą.

Privalumai

Vienas pagrindinių Symbian operacinės sistemos privalumų yra tai, kad ji yra projektuota mobiliems įrenginiams, paprastai pasižymintiems ribotais ir turintiems nenutrūkstamai veikti ištisus mėnesius ar net metus. Symbian labai konservatyviai naudoja įrenginio operatyvinę atmintį, programuojant naudojamos tik Symbian operacinei sistemai būdingos programavimo idiomos ir specialus išvalymo stekas. Tai leidžia sumažinti operatyvinės atminties naudojimą ir labai žymiai sumažina galimų klaidų tikimybę. Analogiškas technologijas Symbian naudoja ir Flash atminties, kurioje saugomos Symbian programos taupymui. Visas Symbian programavimas yra paremtas įvykiais, taupant energiją, centrinis procesorius gali būti pristabdomas, kai įvykis nėra tiesiogiai apdorojamas. Tai pasiekiama programavimo idiomos, vadinamų „aktyviųjų objektų“ pagalba. Tinkamas šių funkcijų naudojimas leidžia žymiai prailginti įrenginio baterijos gyvavimo laiką.

Symbian operacinė sistema yra struktūrizuota, žemiausiame lygmenyje reziduoja sistemos branduolys kartu su vartotojo biblioteka. Ši biblioteka leidžia vartotojo aplikacijoms naudotis branduolio resursais. Kadangi operacinė sistema palaiko mikrobranduolio architektūra, tai reiškia, kad visos būtiniausios sistemos palaikymo priemonės yra integruotos į OS branduolį. Branduolys turi atidėtą procesų vykdymą, bei atminties administravimą, tačiau nepalaiko tinklo ryšių bei . Šie servisai palaikomi atskirais vartotojų serveriais. Pagrindinis lygmuo turi failų serverį kuris įgalina palaikymą, kuris organizuojamas panašiai kaip DOS operacinėje sistemoje. Pati Symbian palaiko keletą failų sistemų tame tarp ir Symbian specifinė NOR sistemos. Pati failų sistema vartotojui yra tiesiogiai nepasiekiama per telefono interfeisą.

Programavimo kalbos

Aplikacijos Symbian operacinei sistemai yra daugiausiai rašomos ; taip pat , Python, , , Perl, , , Ruby, .NET Framework, ir kitomis programavimo kalbomis.

Branduoliai

Nokia N97, kuriame įdiegta Symbian OS v9.4

Iki šiol egzistuoja du sisteminiai branduoliai EKA 1 ir EKA2. Abu jie palaiko daugiaiužduotiškumą ir atminties apsaugą, tačiau EKA2 branduolys turi šiuos pranašumus:

• Realaus laiko garantija;
• Keleto gijų palaikymas kaip ir pačiame branduolyje, taip ir už jo ribų;
• Prijungiamos atminties modeliai (įgalina vėlesnės kartos ARM procesorių instrukcijų palaikymą);
• „Nanobranduolio“ buvimas, kuris teikia pagrindines OS funkcijas ir virš kurio gali būti kuriami aukštesni lygmenys.

Būtent šiame lygmenyje yra sisteminės bibliotekos, jos įgalina įvairius sistemos išplėtimus. Dar aukščiau esanti programinė įranga čia detaliau neskirstoma.

Tinklo ir komunikacijų posistemė, naudojama Symbian, turi tris pagrindinius serverius ETEL (EPOC telephony), ESOCK (EPOC sockets) ir C32 (pastaroji atsako už nuosekliąsias jungtis). Kiekvienas iš šių serverių turi atskiras jungiamų papildomų modulių schemas. Pavyzdžiui, ESOCK įgalina protokolinių modulių palaikymą, kas leidžia įgalinti įvairius artimosios komunikacijos ryšius, tokius kaip Bluetooth, IrDA ir USB.

Interfeisai

Be anksčiau išvardintų sistemų Symbian operacinėje egzistuoja vartotojo interfeiso posistemė. Patys vartotojų interfeisai yra tiekiami atskirų gamintojų, tačiau pagrindinės klasės ir substruktūros yra organizuotos iš pačios Symbian operacinės sistemos pusės.

Labiausiai paplitusi Symbian vartotojo interfeiso versija yra Nokia 60 serija, kuri naudojama daugumoje Nokia išmaniųjų telefonų, taip pat ir Siemens SX1, , Panasonic įrenginiuose. Mažiau paplitusiais laikomi (naudoja ) ir 80 (naudoja 9300, 9500) serijos interfeisai. Sony Ericsson naudoja dar vieną gana populiarų Symbian OS interfeisą UIQ, šį interfeisą naudoja ir kai kurie , bei Motorola išmanieji telefonai. Naujausia yra 9 Symbian OS versija, nors vis dar gaminami aparatai naudojantys ir 6 versiją.

Istorija

Psion Serie 5mx PRO nespalvotas PDA, kuriame įdiegta Symbian OS

1980 m. buvo įkurta Psion software firma.

1991 m. pradėti leisti 3 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC16 operacinę sistemą.

1997 m. pradėti leisti 5 serijos Psion įrenginiai, naudojantys EPOC32 operacinę sistemą.

1998 m. įkuriamas Symbian Ltd., bendradarbiaujant Ericsson, Nokia, Motorola ir Psion kompanijoms.

1999 m. išleidžiama EPOC 5 versija, kitaip žinoma, kaip Symbian OS 5, pasirodo pirmieji įrenginiai, naudojantys šią sistemą (Ericsson R380, Psion Revo/Revo+). Kiek vėliau pasirodo versija 5.1, kuri palaiko unicode simbolių kodavimą.

2003 m. pasirodo Symbian OS v7.0

2004 m. Psion pasitraukia iš Symbian vystymo; pasirodo pirmasis kirminas mobiliesiems telefonams Cabir, Symbian OS v8.0, vėliau v8.1b, naudojusi naują OS branduolį EKA2.

2005 m. pasirodo Symbian OS v9.1. Versija 9.0 viešai išleista nebuvo.

2006 m. pirmame ketvirtyje pasirodo Symbian OS v9.2; atnaujintas OMA Prietaiso valdymas. 2006 metų liepos 12 dieną pasirodo spartesnio darbo Symbian OS v9.3.

2007 m. pasirodo Symbian OS v9.4. Versija pasižymi telefonais su lietimu jautriais ekranais ir programomis, startuojančiomis iki 75 % greičiau.

Šaltiniai

1. Gartner Inc. duomenimis, USA

Nuorodos

• Symbian Foundation