Surviliškis

Kitos reikšmės – Surviliškis (reikšmės).

Surviliškis
Namai prie pagrindinės gatvės
Surviliškis
55°26′53″š. pl. 24°02′02″r. ilg. / 55.448°š. pl. 24.034°r. ilg. / 55.448; 24.034 (Surviliškis)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Surviliškio seniūnija
Gyventojų (2021)	299
Vikiteka	Surviliškis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Survìliškis Kilmininkas: Survìliškio Naudininkas: Survìliškiui Galininkas: Survìliškį Įnagininkas: Survìliškiu Vietininkas: Survìliškyje
Istoriniai pavadinimai	rus. Сурвилишки,lenk. Surwiliszki

Surviliškis – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, prie kelio  195  Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys , dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (nuo 1791 m.), Surviliškio kapinių koplyčia (nuo 1800 m.), yra V. Svirskio pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, paštas (LT-58047), medicinos punktas, priklausomybės ligų reabilitacijos centras. Miestelyje įsikūrusi kaimo bendruomenė, humoro grupė „Bobų radijas“. Per Nevėžį nutiestas kabantysis pėsčiųjų tiltas, esantis skirtingų rajonų savivaldybių (Panevėžio ir Kėdainių r.) sandūroje. Tarpukaryje netoliese stovėjo inž. Prano Markūno suprojektuotas arkinis Surviliškio–Kazokų tiltas (kitame krante, Kazokuose, prie statinio griuvėsių įrengta apžvalgos aikštelė).

Surviliškyje yra 17 dailės paminklų: 12 bažnyčioje, 3 kapinėse, V. Svirskio kryžius prie mokyklos, koplytėlė. Yra tarybinių karių kapinės, V. Svirskio kapas. Netoliese stūkso Bakainių piliakalnis.

Surviliškio mokykla

Etimologija

Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Survilà, Sùrvilas, Sur̃vilas, Survi̇̀las. Padavimai byloja, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo kadaise ją valdžiusių didikų . Čia nuo seno buvo karališkasis dvaras.

Istorija

Surviliškio bažnyčia

Surviliškis minimas nuo 1501 m. (ar 1500 m.), kai Ldk Aleksandras perdavė B. Taboravičiui. Surviliškio bažnyčia (pastatyta 1505 m.) ir kaimas iki XIX a. vidurio priklausė Žemaičių vyskupui. 1587 m. minimas miestelis. 1702 m. gavo prekymiesčio privilegiją. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1863 m. vyko aršūs mūšiai su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Surviliškis miestelis Kauno apskrityje, valsčiaus centras.

Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją išvaikyta rusų valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1908–1914 m. veikė skyrius, prieš I pasaulinį karą slapta – pavasarininkai. 1929 m. išparceliuotas dvaras. 1931 m. buvo kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, 9 parduotuvės. 1932 m. pastatytas tiltas per Nevėžį. XX a. 3–4 dešimtmetyje Surviliškyje veikė šauliai.

1941 m. birželio 23 d. Surviliškyje sudarytas aktyvistų štabas kovai su komunistais. Pasipriešinimas buvo ribotas, kadangi sukilėliams stigo ginklų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vyčio apygardos, Krištaponio partizanų rinktinės, B. Karbočiaus (slapyvardis Bitė) ir I. Lukoševičiaus (Baublys) Lietuvos partizanų būriai.

Tarybiniais metais Surviliškis buvo „Švyturio“ kolūkio centrinė gyvenvietė.

2011 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-757 patvirtino Surviliškio herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. – 1796 m.	Surviliškio valsčiaus centras	?
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m.		Kauno apskritis
1919–1950 m.		Kėdainių apskritis
1950–1959 m.	Surviliškio apylinkės centras	Dotnuvos rajonas
1959–1995 m.		Kėdainių rajonas
1995–	Surviliškio seniūnijos centras	Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai

Surviliškio koplyčia

Kapinių vartai

Kabantysis lieptas per Nevėžį

1638 m. Surviliškyje buvo 19 dūmų, 1713 m. – 6, 1778 m. – 13, 1804 m. – 17.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1982 m.	1987 m.	1989 m.^sur.
250	300	427	233	265	357	360	377	364
2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-	-
376	351	299	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Marijos koplytėlė prie pietinio miestelio pakraščio

XIX a. pab. – XX a. pr. Surviliškyje gyveno garsus kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916), čia ir palaidotas. Jis apylinkėse padarė daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, laikomų liaudies architektūros šedevrais.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 797 psl.
3. http://krpd.am.lt/VI/article.php?article_id=161 2014-12-28 iš Wayback Machine projekto.
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. Surwiliszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 599 psl. (lenk.)
6. Surviliškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Surviliškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 344 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Surviliškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 490 psl.
13. Surviliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 133
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

• Surviliškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 442 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Miegėnai – 9 km	Bakainiai – 1 km	KREKENAVA – 11 km
	Kalnaberžė – 6 km KĖDAINIAI – 18 km