Surdegio stačiatikių koplyčia

55°40′06″š. pl. 24°48′36″r. ilg. / 55.668247°š. pl. 24.809956°r. ilg. / 55.668247; 24.809956

Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia
Rusiškas pavadinimas	Часовня во имя Сурдегскoй иконы Божией Матери
Savivaldybė	Anykščių rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Surdegis
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta	~ 1869 m.

Surdegio vienuolynas XIX a. Dešinėje – koplyčia (vaizdas nuo Šakos upelio)

Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia – stačiatikių koplyčia, esanti Anykščių rajone, Surdegio miestelyje, šalia vietos katalikų bažnyčios, skirta pagerbti čia apsireiškusią Dievo Motiną. Pastatyta XIX a. viduryje, joje saugoma viena iš Surdegio Dievo Motinos ikonos kopijų.

Koplyčia pritaikyta pravesti pamaldas, yra įrengtas ikonostasas. Stačiatikių parapijai nepriklauso, o kaip kultūros objektu juo rūpinasi Rusų kultūros centras. 2015 m. pirmą kartą iškilmingai vyko bendri su katalikais Žolinės atlaidai, kuriuose pagerbtas Dievo Motinos ikonos, buvusios Šv. Dvasios cerkvės atminimas. 2015 m. sukako 485 metai (nuo 1530 m.), kai miestelyje virš trykštančio šaltinio apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

2018 m. vasario 27 d. koplyčia pripažinta regioninės reikšmės kultūros paveldo objektu (unik. kodas 42227).

Istorija

Iki Pirmojo pasaulinio karo Surdegis garsėjo stačiatikių vienuolynu, taip pat čia veikė Šv. Dvasios Atsiuntimo cerkvė, vėliau paversta katalikų bažnyčia. Koplyčią stačiatikiai pastatė apie 1869 m. (kai kuriuose šaltiniuose – anksčiau). Ji buvo skirta čia atvesti cerkvės rūsiuose trykštantį, stebuklingu laikytą šaltinį, prie kurio buvo apsireiškusi Dievo Motina, padaryti jį labiau prieinamu čia gausiai susirenkantiems tikintiesiems. Teigiama, kad vienuoliai žemėje buvo pakloję iš lauko akmenų sudėtą vandentakį šaltinio vandeniui nuvesti, bet šiuo metu jis nėra surastas. Koplyčioje melsdavosi vienuoliai, taip pat čia buvo pastatomi karstai su mirusiųjų palaikais, prieš juos palydint į kapines.

Apleista, už dabartinio šventoriaus tvoros stovinti mūrinė koplyčia sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Atgimimo metais katalikų bažnyčia ją perdavė stačiatikiams. Koplyčia stačiatikių bendruomenės jėgomis pradėta tvarkyti apie 2010 m. Buvo suremontuotas vidus, pakeisti langai ir durys, kremine spalva perdažyta išorė, ant stogo bokštelio įtaisytas stačiatikių kryžius, ieškoma lėšų stogo dangos atnaujinimui. Sutvarkius aplinkinę teritoriją, su procesija galima apeiti aplink koplyčią. Nupjovus medžius, užstojusius koplyčią, ji tapo matoma piligrimams, atvykstantiems nuo atnaujintos siaurojo geležinkelio stoties.

Dar nebaigus remonto darbų, buvo meldžiamasi prie uždarytos koplyčios durų. Panevėžio Rusų kultūros centrui padedant, 2012 m. koplyčioje įvyko iškilmingos pamaldos priešais Surdegio Dievo Motinos ikoną ir senosiose rusų kapinėse, kuriose pagerbti stačiatikių vienuoliai ir 1912 m. savo gyvenimą čia baigęs Zosima (tikr. Dmitrijus Rašinas, 1840–1912).

Architektūra

Koplyčios pastatas kompaktinis, kvadrato formos plano, vienaaukštis, su pastoge. Stogas keturšlaičio šalmo formos, dengtas skardos lakštais. Virš stogo kyla aštuonkampis apskardintas bokštelis, dekoruotas reljefinėmis žvaigždėmis. Jį vainikuoja geležinis ornamentuotas kryžius, užkeltas XX a. pradžioje (ankstesnis buvo nuimtas 1918-1920 m.).

Koplyčioje yra viena patalpa su įėjimu šiaurės pusėje (nuo bažnyčios). Įdėtos medinės dvivėrės įėjimo durys. Koplyčios išplanavimas nepakitęs, su įrengta medinių sijų perdanga. Fasadų lango ir durų angos bei nišos - stačiakampės. Akmenų pamato cokolis nutinkuotas. Koplyčios sienos – akmenų mūro, padengtos tinku.

Šaltiniai

1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
2. http://www.kolos.lt/ru/kraevedenie/70-ispit-voditsy 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
3. Surdegio Dievo Motinos ikonos šventė
4. Archimandritas Zosima gali būti paskelbtas Šventuoju

Nuorodos

• (Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios)
• 2015 m. paroda „Surdegio istorija: faktai, įvykiai, veidai“ 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.