Hercšprungo ir Raselo diagrama Spektrinė klasė Rudosios nykštukės Baltosios nykštukės Raudonosios nykštukės Subnykštukės

Supermilžinė – masyvi žvaigždė, kurios masė siekia 10 – 100 Saulės masių. Jos šviesio klasė būna Ia, Iab arba Ib. Hercšprungo ir Raselo diagramoje yra virš šviesiųjų milžinių. Pačios ryškiausios iš jų dažnai klasifikuojamos kaip hipermilžinės. Supermilžinių absoliutiniai ryškiai būna nuo -5 iki -12. Jų šviesis labai didelis, 5·10³ – 10⁵ Saulės šviesio. Spindulys svyruoja nuo 20 iki 1000 Saulės spindulių. Pagal Stefano ir Bolcmano dėsnį raudonos supermilžinės paviršiaus vienetinis plotas skleidžia žymiai mažiau energijos nei mėlynosios. Taigi raudona supermilžinė yra didesnė už mėlyną su tokiu pat šviesiu.

Dėl labai didelės masės supermilžinių gana trumpa gyvenimo trukmė. Ji yra maždaug nuo 30 mln. iki kelių šimtų tūkst. metų (pagal lygtį M^-2,5*10¹⁰, kur M – masė išreikšta Saulės masėmis). Dažniausiai jos stebimos jaunose galaktinėse struktūrose, tokiose kaip padrikieji spiečiai, netaisyklingosios galaktikos, spiralinių galaktikų vijos. Mažiau jų yra spiralinių galaktikų centriniuose telkiniuose, retai aptinkamos elipsinėse galaktikose bei kamuoliniuose spiečiuose, kur vyrauja senos žvaigždės.

Supermilžinių būna visų spektrinių klasių, nuo jaunų mėlynų O klasės iki jau toli evoliucionavusių raudonų M klasės supermilžinių. , ryškiausia Oriono žvaigždyno žvaigždė yra tipinė mėlynai – balta supermilžinė. Betelgeizė ir Antaris yra raudonosios supermilžinės.

Ilgai buvo manyta, kad supernova gali virsti tik raudonosios supermilžinės, tačiau pirmtakė, pasirodo, buvo mėlyna. Taigi sprogti kaip supernova gali tiek mėlynosios tiek raudonosios supermilžinės.

Nuorodos

Encyclopedia of science
Astronomijos enciklopedinis žodynas 2008-04-08 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis apie žvaigždę yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.