Netaisyklingoji galaktika netaisyklingos formos galaktika kuri turi daug tarpžvaigždinės medžiagos dujų ir dulkių Jos žy

Netaisyklingoji galaktika – netaisyklingos formos galaktika, kuri turi daug tarpžvaigždinės medžiagos, dujų ir dulkių. Jos žymimos Ir (irregular). Tokios galaktikos sudaro ~5 % visų galaktikų. Tai dažniausiai mažos masės (10⁸ - 10¹⁰Saulės masių), nesimetriškos, padrikos struktūros žvaigždžių debesys. Jų skersmuo yra 3000–30000 šviesmečių. Centrinis telkinys nėra ryškus, nes žvaigždžių koncentracija centre nedidelė. Skirtingų netaisyklingųjų galaktikų regimojo paviršiaus vienetinio kampinio ploto spindesys labai nevienodas. Taip pat jis nevienodas ir tos pačios galaktikos skirtingose vietose. Ryškesnės dėmės - tai pagreitėjusios žvaigždėdaros židiniai. Juose iš dujų tebesiformuoja daug naujų žvaigždžių. Intensyvi žvaigždėdara tokiuose židiniuose trunka keliolika ar keliasdešimt milijonų metų. Stambiausi iš jų tampa jaunais kamuoliniais spiečiais. Tačiau Ir galaktikose randama ir vidutinio amžiaus bei labai senų kamuolinių spiečių.

tarpžvaigždinių dujų sudėtis skirtingose Ir galaktikose yra gana skirtinga. Tačiau visur už helį sunkesnių elementų yra nedaug (kelis ar keliasdešimt kartų mažiau negu Saulėje). Dėl to jose susidaro žvaigždės, kurios savo chemine sudėtimi užima tarpinę padėtį tarp nemetalingųjų ir normalios cheminės sudėties žvaigždžių. Netaisyklingosios galaktikos savo chemine evoliucija atsiliko nuo spiralinių ir masyvių elipsinių galaktikų, nes jos formavosi ir tebesiformuoja iš mažesnio tankio progalaktinių debesų. Todėl vidutinis žvaigždinis tankis tebėra mažesnis negu spiralinėse ir elipsinėse galaktikose.

Kai kuriose netaisyklingose galaktikose, ypač stambesnėse, galima aptikti kažką panašaus į menkas skersės ir spiralinių vijų užuomazgas. Anksčiau buvo manoma, kad Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis yra netaisyklingosios galaktikos. Tačiau vėliau buvo atrasta, jog jos turi spiralinę struktūrą ir skerses. Šiuo metu jos priskiriamos SBm tipui.

Nuorodos

Encyclopedia of science
Astronomijos enciklopedinis žodynas 2014-06-17 iš Wayback Machine projekto.

Kiti šaltiniai:

[1]
A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608p.,