Sundarbanai

Sundarbanai
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Indija  Bangladešas
Tipas	Gamtinis
(Kriterijus)	ix, x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 798
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	1997  (21 sesija)
Vikiteka:	Sundarbanai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Sundarbanai (beng. সুন্দরবন = Šundorbôn) – pakrantės žemumų plotai Bengalijoje (Bangladeše ir Indijos valstijoje Vakarų Bengalijoje), išsidriekę šalia Bengalijos įlankos. Tai didžiausias ištisų mangrovių plotas visame pasaulyje, užimantis ~10 000 km² plotą. Sundarbanai susidarę Gangos–Brahmaputros deltoje, išraižyti daugybės protakų, sudaryti iš daugybės salų, nuolat keičiančių savo pavidalą. Jūros potvynių metu Sundarbanų plotas sumažėja dėl pakilusio vandens. Sundarbanai nuo 1997 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (Sundarbanų nacionalinis parkas Indijoje ir 3 rezervatai Bangladeše).

Šiaurinę lygumos dalį sudaro pelkėti, užliejami drėgnieji tropikų miškai, kur auga avicenijos, soneratijos, , ybiškės, ir kt. Pietinę dalį užima mangrovių sąžalynai, kur auga Heritiera formes , avicenijos, ksilokarpai, , , rizoforos.

Kraštas pasižymi gyvūnijos gausa: čia išlikę bengaliniai tigrai (~270), kurie dažnai puldinėja vietinius gyventojus; taip pat sutinkamos viverinės katės, makakos, šernai, mangustai, nendrinės katės, (šikšnosparniai), skujuočiai, aksiai, briaunagalviai krokodilai, , gavialai, , ganginiai delfinai, įvairūs rykliai, yra ~170 paukščių rūšių.

Pavadinimas Sundarbanai kildinamas nuo labai būdingo Heritiera formes medžio, vadinamu „sundari“. Tačiau pavadinimas gali reikšti tiesiog „gražus miškas“. Šiose pelkynėse gyvena ~4 mln. žmonių, besiverčiančių miškų kirtimu, žvejyba, bitininkyste. Vietiniai Sundarbanų gyventojai garbina ir Čand Sadagar dievybes, saugančias nuo pavojingų džiunglių padarų.

Sundarbanams pavojų kelia miškų kirtimas, urbanizacija, didėjanti tarša, uraganai, kylantis vandenyno lygis.

• Vaizdas iš palydovo
• Žvejai greta mangrovių
• Būstas Sundarbanuose
• Saulėlydis

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 409