Sukubė lot succuba meilužė sugulovė sub po žemiau cubāre gulėti demonas krikščioniškoje mitologijoje kuris įgauna gražio

Sukubė (lot. succuba – „meilužė, sugulovė“; sub- – „po, žemiau“ + cubāre – „gulėti“) – demonas krikščioniškoje mitologijoje, kuris įgauna gražios moters pavidalą ir sapnuose vilioja vyrus, ypač – vienuolius. Anot religinių tradicijų, pakartotinus lytinius santykius su sukube lydi prastėjanti fizinė ir psichinė sveikata, netgi mirtis. Demonai, įgyjantys vyrišką pavidalą ir gundantys moteris, vadinami inkubais. Vieningo išvaizdos apibrėžimo nėra: sukubė dažniausiai apibūdinama, kaip esybė, galinti suteikti sau labai gražios moters išvaizdą, tačiau pažvelgus iš arčiau gali pasimatyti tam tikros kūno deformacijos, kaip plėšraus paukščio nagai ar gyvatės uodega.

Skulptūra „Sukubė“, 1889 m., Auguste Rodin

Žydų Zohare bei viduramžių Ben Siros tekstuose Lilita buvo Adomo pirmoji žmona, kuri vėliau tapo sukube. Palikusi Adomą ir turėjusi lytinių santykių su arkangelu Samaeliu, ši atsisakė grįžti atgal į Edeną. Zohare ir Kabaloje minimos keturios sukubės, su kuriomis Samaelis buvo intymus. Įvardijamos keturios demonų karalienės – Lilita, Eišeta, Agrata bei Nahema.

Per visą istoriją, kunigai ir rabinai, įskaitant Ben Dosą ir Abajų, siekė pažaboti sukubių galią. Tačiau ne visos sukubės buvo bloga linkinčios. Viduramžių anglų rašytojo Volterio Mepo (Walter Map) satyroje „Smulkmenos teismui“ (De Nugis Curialium) rašoma, kad popiežius Silvestras II (999–1003) buvo susidėjęs su sukube vardu Meridijana, kuri šiam padėjo užimti aukščiausias pareigas Romos Katalikų Bažnyčioje. Prieš mirtį šis pripažino savo nuodėmes ir atgailavo.

Nuo XVI a. išorėje stovinti medinė sukubės statula ar sukubės formos papuošimai rodydavo, kad čia kartu yra ir viešnamis. Šiais laikais sukubės koncepcija plačiai paplitusi populiariojoje kultūroje, sutinkama knygose, filmuose, muzikoje, žaidimuose.

Išnašos

„Succuba“. Šiuolaikinės kalbos asociacija.
Davidson, Jane P. (2012). Early modern supernatural : the dark side of European culture, 1400–1700. Santa Barbara, Calif.: Praeger. pp. 40. ISBN .
Patai, Raphael (1990) [1967]. „Lilith“. The Hebrew Goddess. Raphael Patai Series in Jewish Folklore and Anthropology (3rd Enlarged ed.). Detroitas: Wayne State University Press. 221–251 p. ISBN . OCLC 20692501.
Mcdonald, Beth E. (2009). „In Possession Of The Night: Lilith As Goddess, Demon, Vampire“. In Sabbath, Roberta Sternman. Sacred Tropes: Tanakh, New Testament, and Qur'an As Literature and Culture. Leidenas ir Bostonas: Brill Publishers. 173–182 p. ISBN . doi:10.1163/ej.9789004177529.i-536.42.
„Zohar: Chapter XXXII“.
Geoffrey W. Dennis, The encyclopedia of Jewish myth, magic and mysticism. p. 126
. Originalas suarchyvuotas 2004-07-17.

Literatūra

Mitologijos enciklopedija: 2 tomas. Vaga. Vilnius. 1999.

[1] „Succuba“. Šiuolaikinės kalbos asociacija.

[2] Davidson, Jane P. (2012). Early modern supernatural : the dark side of European culture, 1400–1700. Santa Barbara, Calif.: Praeger. pp. 40. ISBN .

[3] Patai, Raphael (1990) [1967]. „Lilith“. The Hebrew Goddess. Raphael Patai Series in Jewish Folklore and Anthropology (3rd Enlarged ed.). Detroitas: Wayne State University Press. 221–251 p. ISBN . OCLC 20692501.

[:0-4] Mcdonald, Beth E. (2009). „In Possession Of The Night: Lilith As Goddess, Demon, Vampire“. In Sabbath, Roberta Sternman. Sacred Tropes: Tanakh, New Testament, and Qur'an As Literature and Culture. Leidenas ir Bostonas: Brill Publishers. 173–182 p. ISBN . doi:10.1163/ej.9789004177529.i-536.42.

[5] „Zohar: Chapter XXXII“.

[6] Geoffrey W. Dennis, The encyclopedia of Jewish myth, magic and mysticism. p. 126

[7] . Originalas suarchyvuotas 2004-07-17.