Súcharas miestelis ir savivaldybė Ispanijos pietuose Andalūsijoje Granados provincijoje greta 1488 m aukščio Chabalkono

Súcharas – miestelis ir savivaldybė Ispanijos pietuose, Andalūsijoje, Granados provincijoje, , greta 1488 m aukščio Chabalkono kalno. Savivaldybėje 9 km nuo miesto yra Sucharo pirtys (Los Baños de Zújar) – natūralios karšto vandens ir sieros vonios, naudojamos poilsiui ir gydymui.

Sucharas isp. Zújar

Chabalkono kalnas iškilęs virš miestelio

Sucharas 37°32′26″š. pl. 2°50′34″v. ilg. / 37.5404302°š. pl. 2.8428251°v. ilg. / 37.5404302; -2.8428251 (Sucharas (Granada))

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Ispanija
Regionas	Andalūzijos regionas
Provincija	Granados provincija

Įkūrimo data	1649
Alkaldas	Chuanas Chosė Peresas Peresas (PSOE)

Gyventojų (2010)	3 002
Plotas	102 km²
Tankumas (2010)	29 žm./km²
Altitudė	775 m

Pašto kodas	18811
Tinklalapis	www.altipla.com/zujar
Vikiteka	Sucharas

Senosiose kuevose iki šiol gyvena žmonės

Susisiekimas

Sucharas pasiekiamas plentu A92 iš Almerijos arba Sevilijos ties pasukus keliu A92N link Basos šiaurės rytų kryptimi, o nuo Basos aplinkkelio – keliu A315 Basa – . Nuo Viduržemio magistralės E15 Sucharas pasiekiamas keliu A334 nuo pasukus vakarų kryptimi iki Basos, toliau keliu A315. Iš Malagos tektų keliauti į šiaurę keliais A45 arba A46 iki plento A92 ir sukti į rytus. 2003 m. pašalinus pavojingiausias kelių kreives maršrutas tapo saugesnis ir greitesnis.

Atstumas iki Basos – 14 km, Granada – 110 km, Mursija – 168 km, Madridas – 451 km.

Istorija

Nemažai archeologinių duomenų rodo apylinkėse buvus neolito gyvenviečių, kai kuriuos vietos radinius galima priskirti bronzos amžiaus ar 500–300 m. pr. m. e. Pirėnų klasikiniam laikotarpiui. Yra didelė tikimybė, kad dabartiniame Sucharo centre egzistavo maža Iberijos gyvenvietė. Romėnų valdymo laikotarpis jau pagrįstas dokumentais. III a. pr. m. e. Antonino kelionės aprašyme pažymėta Haktara 12 km nuo Basos miesto, romėnų vadinto Basti.

Musulmonų valdymo laikais Sucharas įgavo savo šiandieninę formą, su Alkasaba, Charea ir El Lugaro rajonais, pastatytais aplink bulvarą ir jo fontanus. Kartu su kitais Granados miestais ir tvirtovėmis Sucharas sudarė gynybos tinklą prieš krikščionių reidus Basos upės slėnyje. Miestą saugojo sunkiai prieinama citadelė, kurios iki dabar išlikę labai mažai. Ją Kesados gubernatoriaus įsakymu sunaikino krikščionių kariuomenės artilerija, kai 1489 m. buvo užkariauta . Šis epizodas minimas įvairiuose metraščiuose.

Po krikščionių Rekonkistos iki 1571 m. 95 % gyventojų liko maurai. Po Alpucharano maišto, kaip pasakojama 1574 m. knygoje „Apeo de la localidad“, dauguma jų buvo išvyti, maurų vietoje apsigyveno kastiliečiai. Dauguma gyventojų gyveno kalne iškastuose urvuose – kuevose, kurių nemažai išlikę iki šių dienų. Kuevos labai vertinamos, nes jose, skirtingai nuo iš akmens ar plytų pastatytų namų, tiek žiemą, tiek karštą vasarą nuolat būna 18-23 laipsnių temperatūra.

1649 m. Sucharas įsigijo nepriklausomos savivaldybės karališkojo miesto statusą. Nuo XIX a. kolonizacijos iki XX a. Ispanijos valstybės politika buvo nukreipta į naujų žemių įsisavinimą, todėl greta įsikūrė Kuevas del Kampo gyvenvietė, 1970 m. gavusi savivaldybės statusą, o 1983 m. išsiliejus Negratino tvenkiniui natūraliai atskirta nuo Sucharo savivaldybės.

Pavadinimo kilmė

Žinomi du Sucharo vardo kilmės variantai. Pagal pirmąjį – tai sujur, arabų kalba – neįveikiama tvirtovė. Antrasis variantas pavadinimą kildina iš senovės Iberijos keltų kalbos žodžio salia/solia, kilusio iš senovės europiečių sal/sol, reiškiančio vandens stotis. Užkariavus kraštą arabams O virto U, išnyko L ir kraštas vadintas Suia. Vėliau, Alfonso X laikais, I virto X – Suksa (Suxa). Alfonso XI laikais kraštas jau vadintas Sucha (Suja), dar vėliau Suchar (Sujar, Zújar).

Klimatas

Sucharo aukščių skirtumas siekia 882,2 metrų. Miestas Gvadalkiviro kairiojo intako Mažosios Gardianos upės slėnyje patenka į Pietų Intrabetikos lietaus zoną. Didelę įtaką klimatui turi 1984 m. užtvenkus upę susiformavęs 2170 ha ploto Negratino tvenkinys, surenkantis aplinkinių upelių vandenis. Žymiausia regionui Atlanto vandenyno įtaka. Viduržemio jūros Kadiso srovė atneša nuo 20 iki 25 %, pietvakarinė Kanarų salų – Galisijos srovė apie 15 % bendro metinio kritulių kiekio.

Iš pietų vėjus užstoja Siera Nevados kalnynas, vyrauja šiaurės vakarų, šiaurės ir vakarų oro masės. Metinė vidutinė temperatūra apie 16º, šaltą žiemą apie 7º, liepą ir rugpjūtį atitinkamai 26,7 º ir 26,6º. Tačiau dažnai vidutinė žiemos temperatūra būna ir žemiau -1,5° C.

Sucharo pirtys

Nuo romėnų laikų buvo naudojamos Chabalkono kalno šiaurinėje pusėje iš žemės trykštančio karšto vandens su sieros junginiais gydomosios vonios. Balneologinis kurortas veikė iki 1985 m., kai senuosius terminius vandenis užliejo Negratino tvenkinys. Šiandien nauji terminiai baseinai su moderniais pastatais įrengti šalia tvenkinio.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1787 m. ir 1950 m.

1787 m.

1842 m.

1860 m.

1877 m.

1887 m.

1897 m.^sur.

2 003

2 603

2 936

3 554

4 228

4 384

1900 m.

1910 m.

1920 m.

1930 m.

1940 m.

1950 m.

4 573

5 024

5 851

7 481

8 417

9 178

Demografinė raida tarp 1960 m. ir 2009 m.

1960 m.

1970 m.^sur.

1981 m.

1991 m.

1996 m.

8 918

7 618

6 078

2 986

2 933

2001 m.^sur.

2004 m.

2006 m.

2009 m.

-

2 737

2 703

2 746

2 997

-

1983 m. nuo Sucharo savivaldybės atskirtas Kuevas del Kampo. 2006 m. pačiame Suchare gyveno 2647, Karamaisoje – 92 gyventojai. 2010 m. tarp nuolatinių gyventojų – 62 rumunai, 9 anglai, 4 lietuviai.

Ekonomika

Dauguma miestelio gyventojų užimti žemės ūkyje. Auginami alyvmedžiai, migdolai, pomidorai, agurkai, kitos daržovės, aplinkinės kalvos palankios avių ir ožkų auginimui. Veikia kelios alyvos apdirbimo įmonės, duonos kepyklos, apie 20 kavinių ir restoranėlių, yra kelios maisto ir pramoninių prekių parduotuvės. Šeštadieniais miestelio aikštėje renkasi turgūs.

Šventės Suchare

Maurų ir krikščionių fiesta – nuo paskutinio balandžio sekmadienio iki gegužės 3/5 d.
Mistinė drama Dievo Motinos garbei su Sucharo vadovas – balandžio mėn. sekmadienį
Eisena į Chabalkono kalną – paskutinį balandžio sekmadienį.
Chabalkono kalno kryžiaus diena – gegužės 3 d.
San Isidro piligrimystė į Amargilį šalia Negratino tvenkinio – gegužės 15 d.
Karamaisos diena – paskutinis gegužės mėn sekmadienis.
Sąžiningumo fejerija Feria de Agosto – rugpjūčio 12-15 d.
Švento Angelo diena – spalio 2 d.
Šventosios Liucijos diena – gruodžio 13 d.