Sevilija

Kitos reikšmės – Sevilija (reikšmės).

Sevilija (isp. Sevilla) – miestas pietų Ispanijoje, Sevilijos provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. Uostas prie Gvadalkivyro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

Sevilija isp. Sevilla
Ispanijos aikštė Sevilijoje
Sevilija 37°23′0″ š. pl. 5°59′0″ v. ilg. / 37.38333°š. pl. 5.98333°r. ilg. / 37.38333; 5.98333 (Sevilija)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Ispanija
Regionas	Andalūzijos regionas
Provincija	Sevilijos provincija
Meras	Juan Espadas
Gyventojų (2018)	688 711
Plotas	140 km²
Tankumas (2018)	4 919 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Sevilija
Kirčiavimas	Sevìlija

Istorija

Al-Andalusijos taifa Ishbiliya أشبيليّة
Provincija	Sevilija
Egzistavo:	1023–1091 m.
Prijungta prie:	Almoravidai
Dinastija:	Abadidai

Gyvenvietę miesto teritorijoje įkūrė iberai apie 2000 pr. m. e. Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.

Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e., kai Sevilija buvo sala Gvadalkivyro upėje. Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę. Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.

XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Maurai ir žydai buvo priversti išvykti arba priimti katalikų tikėjimą, tuo labai rūpinosi inkvizicija.

Sevilija XVI a.

Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. 1503–1717 m. mieste veikę prekybos namai turėjo karališkąjį prekybos monopolį su visomis Ispanijos kolonijomis. XVII–XVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. Mieste įsikūrė gausios italų ir prancūzų pirklių kolonijos. Tai paskatino miesto suklėstėjimą. Gabentas auksas ir sidabras iš Amerikos. Ekonomika buvo pagrįsta kolonijų išnaudojimu, todėl miesto pakilimas ilgai netruko. 1649 m. maras nusiaubė Seviliją, išmirė pusė miestelėnų. XIX a. plėtra pristabdė Prancūzijos kariuomenės įsiveržimas ir kilęs pilietinis karas.

1929 m. čia surengta Ispanijos-Amerikos paroda, 1992 m. – Pasaulinė paroda.

Turizmas

Dauguma miesto įžymybių susijusios su Viduramžiais. Karališkieji rūmai, pastatyti maurų 1181 m. Maurų civilizacijos pėdsakai matomi ir siaurose, vingiuotose gatvelėse, žemuose baltuose namuose su balkonais, fontanuose, miesto sienos liekanose. Didelė gotikinė katedra, pastatyta 1402–1519 m. vietoje XII a. mečetės; joje yra daug žymių dailininkų paveikslų (pvz., El Greko). Katedros varpinė Giralda – buvęs minaretas – yra 97,5 m aukščio. 1502 m. įkurtas Sevilijos universitetas. Sevilijoje sukaupti archyvai apie indėnus – knygos, rankraščiai, dokumentai ir kronikos apie ispanų kolonizacijos laikus Amerikoje.

Sportas

Futbolas

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi miesto klubai:

• R. Betis Balompié
• Sevilla FC

Galerija

• Sevilijos katedra
• Ispanijos aikštė
• Alkasaras
• Andalūzijos parlamento rūmai
• San Telmo rūmai
• Pilato rūmai
• Sevilijos katedra
• Karališkasis tabako fabrikas
• Aukso bokštas
• Giraldos minaretas
• Gynybinės sienos
• Panorama

Išnašos

1. „Sevilla“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-06-27.
2. Manuel Jesús Roldán Salgueiro (2007). Historia de Sevilla. Almuzara. ISBN . Nuoroda tikrinta 2013-02-09.
3. José María de Mena (1985). Historia de Sevilla. Plaza & Janés. p. 39. ISBN . Nuoroda tikrinta 2013-02-09.
4. Sevilija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

Al-Andalusijos Taifos

XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | | | Badachosas | | Denija | Granada | | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | | | Moronas | Mursija | | | Ronda | Saragosa | | Seuta | Sevilija | | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | (II) | Badachosas (II) | | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | | (II) | Malaga (II) | (II) | Mursija (II) | (II) | | Ronda (II) | | | (II) | Tavira | | Valensija (II) XIII a.: | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | (III) | | Valensija (III)