Strutiniai paukščiai

Struthioniformes
(Struthio camelus australis) šiaurinės Namibijos Etošos nacionaliniame parke (kairėje juodas yra patinas, dešinėje pilkšvai rudos patelės)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Infraklasė: Beketeriai paukščiai ( Palaeognathae) Būrys: Strutiniai paukščiai ( Struthioniformes)
Binomas
Struthioniformes , 1790
Sinonimai
† Palaeotididae Houde & Haubold 1987 † Struthiolithidae Vjalov 1971
Dabartinių stručių (Struthio) rūšių ir porūšių paplitimas Afrikoje      Somalinis strutis (Struthio molybdophanes) Afrikinio stručio (Struthio camelus) porūšiai:      Struthio camelus camelus      Struthio camelus massaicus      Struthio camelus australis
Šeimos ir gentys:
Šeima: Struthionidae – † Kretzoi, 1954 † Lambrecht, 1928 Struthio – Stručiai Linnaeus, 1758

Strutiniai paukščiai (Struthioniformes) – šiuolaikinių paukščių būrys.

Evoliucijos istorija

Ankstyviausios į stručius panašių paukščių fosilijos yra paleoceno epochos, kurių taksonai iš Europos. ir gentys iš viduriniojo eoceno, o tiksliai neįvardintos kitų beketerių paukščių (Palaeognathae) būrio liekanos yra žinomos iš Europos ir Afrikos eoceno ir oligoceno epochų. Pastrieji ir galėjo būti ankstyvieji stručių giminaičiai, tačiau jų statusas iki šiol nežinomas, nes jie gali priklausyti skirtingiems nuo strutinių paukščių būrio kitiems beketerių paukščių taksonams.

Pirmosios strutinių paukščių būrio stručių (Struthio) genties rūšys evoliucionavo ankstyvojo mioceno epochoje.

Paplitimas

Paplitę tik Afrikos savanose ir pusdykumėse į pietus nuo Sacharos. Anksčiau dar savaime gyveno Arabijos pusiasalyje ir Sirijoje. Pliocene ir pleistocene gyveno ir Ukrainos pietuose, Kazachijoje, Mongolijoje, o Kinijoje išnyko I–II šimtmetyje pr. m. e.

Apibūdinimas

Tai labai stambūs, neskraidantys paukščiai. Tarp gyvuojančių paukščių rūšių stambiausi paukščiai, iki 2,8 m ūgio, ir iki 156,8 kg svorio. Jų stiprios kojos su 3 arba tik 2 pirštais. Pečių juostoje mentė suaugusi su korakoidu, o raktikauliai rudimentiniai arba visai sunykę. Plunksnos nediferencijuotos į grupes, šoninės jų šakelės nesusisukusios į vėtykles. Ant krūtinės yra raginė trynė. Tokią trynę turėjo ir dinozaurai. Patinai turi kopuliacijos organą.

Paplitę Afrikoje, dalis jų išnykusios populiacijos gyveno ir Azijos Artimuosiuose Rytuose.

Būrio kasifikacija

Anot sudaryto sąrašo, būryje 1 šeima, 1 gentis, 2 rūšys ir 4 porūšiai.

• Šeima: Struthionidae –
  • Gentis: Struthio Linnaeus, 1758 – Stručiai
    • Rūšis: Struthio camelus Linnaeus, 1758 – Afrikinis strutis; savaime paplitęs Afrikos vakaruose, centro šiaurinėje dalyje, rytuose, pietvakariuose.
      • Porūšis † S. c. syriacus Rothschild, 1919; iki išnykimo buvo paplitęs Sirijoje ir Arabijos dykumoje.
      • Porūšis: S. c. camelus Linnaeus, 1758; porūšio populiacijos gyvena pietų Maroke ir Mauritanijoje ir nuo čia iki pietinio Egipto, Eritrejos, šiaurinės ir vakarinės Etiopijos. Ir į pietus iki Kamerūno ir šiaurinės Ugandos.
      • Porūšis: S. c. massaicus Neumann, 1898; pietinėje Kenijoje ir centrinėje Tanzanijoje.
      • Porūšis: S. c. australis Gurney Sr, 1868; Pietinėje Afrikoje.
    • Rūšis: Struthio molybdophanes Reichenow, 1883 – Somalinis strutis; savaiminiai Somalyje ir šiaurinėje Kenijoje.

Strutinių paukščių fosilijos

• † Burchak-Abramovich and Vekua, 1990
• † Kretzoi, 1954
• † Burchak-Abramovich & Vekua, 1971
• † Lambrecht, 1928

Stručių (Struthio) genties fosilijų sąrašą (žiurėti čia)

Taip pat skaityti

• Pasaulio stambiausios paukščių rūšys

Šaltiniai

1. worldbirdnames.org / Ratites: Ostriches to tinamous; IOC World Bird List / v11.1