Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Stasė Repečka

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.

Stasė Repečkaitė

Gimė	1927 m. kovo 24 d. Kaunas, Lietuva
Mirė	1993 m. spalio 14 d. (66 metai) Kaunas, Lietuva
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Tėvai	Mykolas Repečka ir Ona Kučiauskaitė-Repečkienė
Sutuoktinis (-ė)	muzikos pedagogas Bronius Čiurlys
Vaikai	Rūta Čiurlytė

Veikla	dainininkė
Organizacijos	Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos	solistas (sopranas)

Žymūs apdovanojimai
Lietuvos nusipelnusi artistė (1965 m.)

Stasė Repečkaitė (Čiurlienė) (1927 m. kovo 24 d. Anykščiuose – 1993 m. spalio 14 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, sopranas.

Biografija

Šeimoje Stasė Repečkaitė buvo antras vaikas (po brolio Jono). Tėvas kilęs iš Padvarninkų, o mama iš Anykščių. Baigė (Anykščių raj.) . Tėvas mirė tesulaukęs vos 38 metų. Po tėvo mirties nuo 1938 m. gyveno ir mokėsi Anykščiuose, 1943–1948 m. baigė Anykščių gimnaziją. Stasės Repečkaitės muzikiniai gabumai buvo pastebėti ir įvertinti koncerte skirtame rašytojo Antano Vienuolio 60-mečiui (muzikos mokytojas Zigmas Leškevičius). 1948–1952 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje pas Aleksandrą Staškevičiūtę.

1952–1953 m. Stasė Repečkaitė dirbo Šiaulių muzikos mokykloje mokytoja. Nuo 1953 m. iki 1983 m. ji buvo Kauno muzikinio teatro solistė (sopranas).

Vaidmenys

scenoje ji sukūrė per septyniasdešimt pagrindinių vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Tarp jų: Tatjana ir Jolanta - Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“ ir „Jolanta“; Mikaela, Georges Bizet „Karmen“; Veronika, Vitolio Baumilo „Paskenduolė“; Amelija, Giuseppe Verdi „Simonas Bokanegra“, Tamara, Antono Rubinšteino „Demonas“; Margarita, Charles Gounod „Faustas“, Ona (Antano Belazaro „Auksinės marios“), Liubaša (K. Listovo „Sevastopolio valsas“), Andžela (Franso Leharo „Grafas Liuksemburgas“), Hana (F. Leharo „Linksmoji našlė“), Marica (Imrės Kalmano „Marica“), Silva (I. Kalmano „Silva“), Rozalinda (Johanno Strausso „Šikšnosparnis“), Anina (J. Strausso „Naktis Venecijoje“), Tania (Dmitrijaus Kabalevskio „Pavasaris dainuoja“), Parasia (Modesto Musorgskio „Soročincų mugė“), Lili (C. Porterio "Bučiuok mane, Keit!), Doli (D. Hermanno "Heilo, Doli!), Atujeva (A. Kolkerio „Lošimas“), Anundienė (Algimanto Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“), Nastia (A. Cownerio „Panelė kaimietė“), Višta (P. Valgardto „Katės namai“) ir kitus.

Apdovanojimai

1965 m. Stasei Repečkaitei buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios artistės garbės vardas.

Nuorodos

Stasės Repečkaitės sukurtų vaidmenų sąrašas

Šaltiniai

Irena Vanagienė. „Stasė Repečkaitė“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [1]
„Stasė Repečkaitė“, Anykštėnų biografijų žinynas (2019-09-22), www.anykstenai.lt [2]
Daina Klimauskaitė, „Talentu paženklinti vaidmenys“, Santaka, Kauno diena, 2007-03-31, 3 p.
Daina Klimauskaitė, „O vis dėl to - primadona“, Kauno tiesa, 1987-05-17, N. 115 (12299), 5 p.

[1] Irena Vanagienė. „Stasė Repečkaitė“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [1]

[2] „Stasė Repečkaitė“, Anykštėnų biografijų žinynas (2019-09-22), www.anykstenai.lt [2]

[3] Daina Klimauskaitė, „Talentu paženklinti vaidmenys“, Santaka, Kauno diena, 2007-03-31, 3 p.

[4] Daina Klimauskaitė, „O vis dėl to - primadona“, Kauno tiesa, 1987-05-17, N. 115 (12299), 5 p.