Stanislavas PoniatovskisPoniatovskiaiHebas Ciolek Gimė 1676 m rugsėjo 15 d Chojnik Mažosios Lenkijos vaivadijaMirė 1762

Stanislavas Poniatovskis

Poniatovskiai

Hebas "Ciolek"

Gimė	1676 m. rugsėjo 15 d. Chojnik, Mažosios Lenkijos vaivadija
Mirė	1762 m. rugpjūčio 29 d. (85 metai) Ryki, Liublino vaivadija
Tėvas	Pranciškus Poniatovskis
Motina	Helena Nieviarovska
Sutuoktinis (-ė)	Konstancija Čartoriska
Vaikai	Stanislovas Augustas Poniatovskis, Izabela Poniatovska, Kazimieras Poniatovskis, Pranciškus Poniatovskis, Aleksandras Poniatovskis, Liudvika Marija Poniatovska, Andrius Poniatovskis, Mykolas Jurgis Poniatovskis

Vikiteka	Stanislavas Poniatovskis

Stanislavas Poniatovskis (1676 m. rugsėjo 15 d. Chojnik, Mažosios Lenkijos vaivadija – 1762 m. rugpjūčio 29 d. Ryki, Liublino vaivadija) – ATR valstybės veikėjas.

Biografija

Pranciškaus Poniatovskio ir Elenos Nieviarovskos, Baltazaro Nieverovskio ir Sofijos Čaplinskos dukters sūnus. Stanislovo Augusto Poniatovskio tėvas. Mokydamasis įstojo į jos kariuomenę, dalyvavo kovose su Turkija. Per Šiaurės karą grįžo į ATR, tarnavo Sapiegoms, rėmė švedus ir Stanislovą Leščinskį. Per 1709 m. Poltavos mūšį išgelbėjo Švedijos karaliaus Karolio XII gyvybę ir gavo generolo laipsnį. Veikdamas kaip Karolio XII diplomatas prisidėjo prie to, kad Turkija paskelbė karą Rusijai. Po Karolio XII mirties (1718) stojo tarnauti Augustui II. 1720 m. vedęs K. Čartoriskaitę susidėjo su Familijos grupuote, buvo vienas įtakingiausių jos veikėjų. Nuo 1722 m. Lietuvos didysis iždininkas. Nuo 1728 m. Lenkijos etmono pavaduotojas, Lenkijos kariuomenės generolas leitenantas. Nuo 1731 m. Mazovijos vaivada. Bekaralmečiu 1733 m. parėmė Stanislovą Leščinskį, vėliau susitaikė su Augustu III. Nuo 1752 m. Krokuvos kaštelionas. Parašė atsiminimus, publicistikos veikalų (Dvarininko laiškas vienam draugui…/ List ziemianina do pewnwgo przyjasiela… 1744 m. pateikta ATR reformų programa.

Šeima

Stanislavas Poniatovskis buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Tereza Vainaitė (m. po 1710), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

1720 m. rugsėjo 14 d. vedė antrą kartą kunigaikštytę Konstanciją Čartoriskaitę (1696–1759), Vilniaus kašteliono ir Lietuvos pakanclerio kunigaikščio Kazimiero Čartoriskio (1674–1741) ir Izabelės Elžbietos Morštyn dukterį. Vaikai:

Kazimieras (1721–1800) – Karūnos didysis pakamaris ir Lenkijos armijos generolas;
Pranciškus (1723–1749) – Krokuvos kanauninkas ir probstas, Gniezno kancleris;
Aleksandras (1725–1744) – princo Karolio Lotaringo adjutantas;
Liudvika Marija (1728–1781) – žmona nuo 1745 m. Podolės vaivados Jono Jokūbo Zamoiskio (m. 1790);
Izabela (1730–1808) – 1-mas vyras nuo 1748 m. Karūnos didysis etmonas Janas Klemensas Branickis (1689–1771), 2-ras vyras Mazovijos vaivada Andrius Mokronovskis (1713–1784);
Stanislovas Augustas (1732–1798) – Pšemyslo seniūnas (1753), Lietuvos didysis stalininkas (1755), paskutinis ATR karalius (1764–1795);
(1734/1735–1773) – Austrijos generolas-leitenantas ir feldmaršalas, Šventosios Romos imperijos kunigaikštis;
Mykolas Jurgis (1736–1794) – Polocko vyskupas ir Krokuvos koadjutorius (1773), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas (1784–1794).

Galerija

Stanislavas Poniatovskis jaunystėje
Stanislavo Poniatovskio antroji žmona Konstancija Čartoriska
Stanislavas Poniatovskis su antra žmona Konstancija Čartoriska

Šaltiniai

Stanisławas Poniatovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 551 psl.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Kocielas	Lietuvos didysis iždininkas 1722	Po to: Jonas Mykolas Sologubas
Prieš tai: Stefanas Potockis	1731	Po to: '
Prieš tai: Juozapas Potockis	Krokuvos kaštelionas 1652-1762	Po to: Janas Klemensas Branickis

[1] Stanisławas Poniatovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 551 psl.