Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius

Kitos reikšmės – Sestšencevičius.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius
Jano Bulhako nuotrauka
Gimė	1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvaras prie Riešės, Rusijos imperija
Mirė	1927 m. gegužės 24 d. (57 metai) Varšuva, Lenkija
Palaidotas (-a)	senosiose Rasų kapinėse
Tėvas	Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius
Motina	Konstancija Volanaitė
Sutuoktinis (-ė)	Kristina Marija Brandt
Veikla	dailininkas, tapytojas, grafikas, Vilniaus universiteto profesorius
Išsilavinimas	Vilniaus piešimo mokykla
Alma mater	Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija
Vikiteka	Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (Bauža-Sestšencevičius, lenk. Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz, 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare prie Riešės – 1927 m. gegužės 24 Varšuva, palaidotas Vilniuje) – dailininkas, tapytojas, grafikas, Vilniaus universiteto profesorius.

Kilmė

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius vyresnysis (dailininko tėvas) su žmona Konstancija Volanaite ir vaikais

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija) bajorų Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo. Dailininko senelis iš motinos pusės Konstantinas Volanas buvo Vilniaus evangelikų reformatų sinodo prezidentas. Dailininko senelis iš tėvo pusės Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo kariškis, turėjo majoro laipsnį, buvo apdovanotas 4-o laipsnio Šv. Vladislovo ordinu. Senelis Stanislovas susituokė su vilniete Rachele iš Mejerių, su kuria Nemenčinėlės dvare 1834 m. liepos 18 d. susilaukė dailininko tėvo Stanislovo. Viso Nemenčinėlės dvare gyvendami dailininko tėvai susilaukė vienuolikos vaikų, iš jų aštuonių sūnų. Dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo penktuoju vaiku šeimoje. Jo brolis Steponas Bohušas-Sestšencevičius taip pat buvo Vilniaus dailininkas, architektas.

Biografija

Būsimasis dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius piešti mokėsi privačiai Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje , po 1881 m. Vilniaus piešimo mokykloje, kuriai vadovavo Ivanas Trutnevas. Jo bendramoksliais buvo būsimieji tapytojai Juozapas Balzukevičius, , Jurgis Jodkovskis. Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus brolis Steponas, trejais metais jaunesnis už Stanislovą, 1886–1894 m. mokėsi Vilniaus realinės mokyklos komercijos skyriuje ir taip pat lankė Vilniaus piešimo mokyklą.

1886 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius įstojo į Sankt Peterburgo dailės akademiją, mokėsi batalinės tapybos klasėje pas . Jau tuomet Sestšencevičius savarankiškai tobulino kompoziciją ir eksponavo paveikslus. Studijų metais, t. y. 1892–1893 m. buvo išvykęs į Miuncheną, kur susipažino su žymaus lenkų tapytojo šeima, keletą metų praleido Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu. Studijas Peterburgo dailės akademijoje baigė 1894 metais.

Tais pačiais metais S. Bohušas-Sestšencevičius išvyko į Paryžių, kur mokėsi privačioje Rodolphe’o Juliano studijoje, žinomoje „Akademie Julian" vardu. Vasaras leisdavo Juzefo Brandto namuose. 1899 m. S. Bohušas-Sestšencevičius vedė Juzefo Brandto dukterį Kristiną. Deja, jaunoji pora kartu neilgai tepagyveno. 1905 m. Stanislovas ir Marija Kristina Bohušai-Sestšencevičiai išsiskyrė. Tokios trumpos santuokos metu vaikų nesusilaukė. Gyvendamas Paryžiuje Bohušas-Sestšencevičius kelis kartus aplankė Vilnių.

Apie 1900 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius grįžo į tėvynę. Daug laiko praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, kur įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą.

Kūrybines dirbtuves Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo įsigijęs Vilniaus Bernardinų gatvėje (skerstgatvyje). Tapytojo dirbtuvėse buvo sukurtas vienas jo žymiausių paveikslų „Badas Vilniuje“. Šiame paveiksle pavaizduoti trys berniukai, moteris ir šuo ant vienos Vilniaus kalvos. Už kalvos atsiskleidžia Vilniaus panorama. Gyvendamas Vilniuje Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius dėstė Stepono Batoro universitete, turėjo profesoriaus vardą, dalyvavo veikloje, dalyvavo daugybėje parodų tiek Vilniuje, tiek užsienyje. Rašė straipsnius apie dailę.

Dažnai dailininką buvo galima pamatyti pietaujantį „Bristolyje“ (dabar „Astorija“) ar nuolatinių svečių kompanijoje „Šv. Jurgio“ viešbučio restorane. Dailininkas priklausė Vilniaus aukštuomenei, mėgo draugiją, humorą. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo vienas kabareto „Ach" organizatorių ir režisierių.

Vilnių jis paliko apie 1920 metus, persikėlė gyventi į Poznanę pas brolį Boleslovą. Savo dirbtuves, įrengtas Bernardinų g. 1 pastate, perleido bendramoksliui tapytojui Jurgiui Jodkovskiui. Poznanėje Bohušas-Sestšencevičius tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.

Dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse. Kapines panaikinus, dailininko antkapis buvo perkeltas į senąsias Vilniaus Rasų kapines.

Kūryba

Didžiausią įtaką S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybai padarė Miuncheno laikotarpis. Jo darbuose yra daug sąsajų su J. Brandto, Józefo Chełmońskio, Maksimiliano Gierymskio ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais. Bohušas-Sestšencevičius tapė žanrines kompozicijas, peizažus, pasižyminčius realizmo ir simbolizmo bruožais. Dažnos kūrinių temos – mugės, kaimiškos piršlybos šienapjūtės, derybos dėl žirgų. Didelio populiarumo susilaukė šiomis temomis sukurti piešiniai plunksnele, du kartus išleisti litografijų rinkiniuose. Kūrė nemažai dvarininkų, kurių dvaruose mėgo lankytis, portretų. Nutapė buitinių kompozicijų („Turgus“ 1896 m., „Badas Vilniuje“ 1917 m., „Smuklės kiemas“ 1926 m.), portretų („Laikraščių pardavėjas“ 1916 m., „Sėdinti moteris“). Daug dirbo grafikos srityje.

Vilniaus gyvenimo aktualijoms skirtos jo karikatūros buvo publikuojamos žurnaluose „Plotka wileńska” (leistas 1907 m.) ir „Bomba” (leistas 1909–1910). 1913 m. Vilniuje pasirodė didelio populiarumo sulaukęs S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių albumas, kuris 1928 m. buvo išleistas pakartotinai. Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas piešė simbolinio turinio didelio formato žanrines scenas, iš kurių paminėtina „Gatvė Vilniuje“. Menininkas nuolat grįždavo prie mėgstamų Vilniaus ir jo apylinkių motyvų.

Kūrinių galerija

• Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Prfiemiesčio vaikai (Badas Vilniuje), 1917 m.
• Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Geiša, 1902 m.
• Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Vilnius, 1897 m.
• Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Moters portretas kraštovaizdžio fone (Auksinė ponia), 1902 m.

Bibliografija

• Vilnius, piešinių plunksna albumas (1913–1928 m.)
• Vilnius ir estetika (Wilno i estetyka) 1913 m.

Šaltiniai

1. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
2. Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. .
3. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. .
4. Eliza Ptaszynska (red.). Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius (1869–1927), 2021.
5. Elżbieta Basiul, Irena Fedorovič, Małgorzata Geron, Anna Klugowska, Zita Kološevska, Łukasz Kossowski, Laima Laučkaitė, Jerzy Malinowski, Jolita Mulevičiūtė, Eliza Ptaszyńska. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai („Stanisław Bohusz-Siestzeńcewicz. Twórczość, konteksty, przyczynki“), 2021..
6. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
7. Irma Randakevičienė. Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą, 2022. Skelbta „Voruta.lt" [2]
8. Vilniaus paveikslų galerija. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927.[3]
9. Aleksandras Indriulaitis. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 320 psl.
10. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. [4] 2023-09-25 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Jolita Mulevičiūtė. Šalis, kurios nebuvo (Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybinio metodo klausimu) 2021-10-16 iš Wayback Machine projekto.