Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Sodyba (reikšmės), sodžius (reikšmės).

Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas. Sodybų dydis labai priklauso nuo gyvenamosios vietovės, laikotarpio, jos šeimininkų socialinės, finasinės padėties, veiklos tipo, taip pat nuo etnokultūrinio regiono.

Valstiečių sodybos

Senosios valstiečių sodybos pasižymėjo įvairių pastatų gausa, sodyba dažnai būdavo dalijama į švarųjį kiemą ir ūkinę dalį. Gatviniuose kaimuose sodybos būdavo stačiakampės, lygiagrečios, gyvenamieji namai galu atsukti į gatvę, išsiskaidžiusiuose kaimuose, vienkiemiuose, planas būdavo laisvesnis.

Pagal pastatų išsidėstymą valstiečių sodybos skirstomos į:

linijines – pastatai išdėstyti lygiagrečiai;
sugrupuotas aplink gyvenamąjį namą – gyvenamasis namas centre, o ūkiniai pastatai aplinkui;
netaisyklingo plano – susidarė daugiausia kaimams skirstantis į vienkiemius;
lizdines – vienoje sodyboje gyvena keletas šeimos kartų, todėl daug tos pačios paskirties ūkinių pastatų.

Valstiečių sodybą paprastai sudarė:

gyvenamasis namas (troba, pirkia, stuba);
ūkiniai pastatai (klėtis, klojimas, tvartas, kluonas, svirnas, jauja ir kt.);
pagalbiniai statiniai (pirtis, rūkykla, šulinys, lauko tualetas ir kt.);
daržas, gėlių darželis, sodas ir kt.

Dvarų sodybos

Dvaro sodyboje taip pat būdavo daug įvairių ūkinių pastatų, tačiau daug dėmesio skirta puošnumui, todėl gausu dekoratyvių statinių ir kt. elementų.

Dvaro sodybą paprastai sudarė:

gyvenamieji pastatai (rūmai, kumetynas, svečių namai);
ūkiniai pastatai (svirnas, arklidės, tvartas, kluonas ir kt.);
pagalbiniai statiniai (ledainė, šulinys, kalvė ir kt.);
dekoratyviniai statiniai (fontanas, oranžerija, skulptūros, pavėsinės ir kt.);
parkas, gėlynai, tvenkiniai.

Šiuolaikinės sodybos

Kuriant kolūkines gyvenvietes, keičiantis socialinei, finansinei padėčiai smarkiai pakito sodybų planai. Pradėjus laikyti mažiau gyvulių arba išvis jų nelaikyti nebereikėjo tiek ūkinių pastatų, pradėjus įrenginėti vandentiekį, kanalizaciją sumažėjo šulinių, pirčių, lauko tualetų poreikis.

Įprastą XX a. antros pusės kolūkinės gyvenvietės, priemiesčio sodybą sudarė:

gyvenamasis namas (paprastai plytinis arba mūrinis);
ūkiniai pastatai (garažas, sandėliai, tvartas, šiltnamis, malkinė, lauko rūsys ir kt.);
pagalbiniai statiniai;
daržas, sodas, gėlių darželis, veja.