67 22 42 p pl 179 54 42 v ilg 67 37833 š pl 179 91167 r ilg 67 37833 179 91167 Reginys į Skoto salą Tolumoje kyšo Hagits

67°22′42″ p. pl. 179°54′42″ v. ilg. / 67.37833°š. pl. 179.91167°r. ilg. / 67.37833; 179.91167

Reginys į Skoto salą. Tolumoje kyšo Hagitso Kolona

Skoto sala (angl. Scott Island) – maža negyvenama vulkaninė sala Ramiojo vandenyno pietuose (Pietų vandenyne), 505 km nuo Adero kyšulio Antarktidoje. Ilgis 0,5 km, plotis iki 0,3 km. Sudaryta iš bazaltinių uolienų. Aukštis iki 54 m. Už 250 m į vakarus nuo salos stūkso 65 m aukščio uola – Hagitso Kolona. Plotas – 4 ha. Didžiąją dalį salos dengia ledas.

Skoto sala patenka į Naujosios Zelandijos pretenzijų zoną (Roso teritoriją).

Skoto sala

Skoto sala Antarktidos atžvilgiu

Salą 1902 m. gruodžio 25 d. atrado britų jūrininko Viljamo Kolbeko (William Colbeck) laivas, gabenęs proviziją Roberto Skoto ekspedicijai. Šio keliautojo garbei sala ir pavadinta. 1987–1999 m. saloje veikė automatinė meteorologijos stotis.

Šaltiniai

, USGS
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 392

[1] , USGS

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 392