Kitos reikšmės Skėriai reikšmės Acrididae Locusta migratoria Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nari

Kitos reikšmės – Skėriai (reikšmės).

Acrididae

(Locusta migratoria)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Vabzdžiai ( Insecta)
Poklasis:	Sparnuotieji ( Pterygota)
Būrys:	Tiesiasparniai ( Orthoptera)
Pobūris:	( Caelifera)
Antšeimis:	( Acridoidea)
Šeima:	Skėriai ( Acrididae)

Skėriai (Acrididae) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš pobūrio. Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.

Visi skėriai yra augalėdžiai, tačiau kartais skėrių spiečiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.

Daugelyje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių skėriai naudojami maistui.

Skėrių spiečiai

Skėrių antplūdis 1912 metais Filipinuose

Šiltesniuose kraštuose kai kurios skėrių rūšys ( (Schistocerca gregaria), , , ir kt.), esant tinkamoms sąlygoms (paprastai po lietingų sezonų), ima sparčiai daugintis ir susiburia į ištisus spiečius. Tokiuose spiečiuose keičiasi skėrių išvaizda – suaugėliai turi ilgesnius sparnus. Spiečiai būna tokie dideli, kad skrisdami milijonai vabzdžių užtemdo saulę, o ant žemės nugula tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.

Kaip į didžiausius spiečius susiburiantis, į Gineso rekordų knygą įrašytas XX a pradžioje paslaptingai išnykęs skėrys . 1874 m. Nebraskoje užfiksuotas šios rūšies spiečius, užimantis 513 000 km² plotą (beveik 8 kartus didesnį nei Lietuva). Jį sudarė ne mažiau kaip 12,5 trilijono individų, kurie visi bendrai svėrė apie 27,5 milijono tonų. Tačiau, sprendžiant iš milijonų ledynuose įšalusių skėrių, manoma, kad būta ir daug didesnių šio skėrio spiečių. Garsiausias ledynas su įšalusiais skėriais – „“ (angl. „Grasshopper Glacier“) Montanoje, JAV. Ten sušalęs toks milžiniškas skėrių kiekis, kad neįmanoma atsilaužti ledyno gabalo, kuriame nebūtų sušalusio skėrio.

Migruodami milijoniniai skėrių spiečiai savo kelyje suryja visą augaliją, kuri pasitaiko jų kelyje. Neretai skėriai sugraužia net šiaudinius stogus. Tokie skėrių antplūdžiai pridaro milžiniškos žalos žmonių pasėliams, sukelia badą milijonams žmonių. Ne veltui senovėje juos vadindavo „Dievo rykšte“, skėrių antplūdžius gretino su tokiom nelaimėm kaip maras ir karas.

Šiais laikais su skėrių antplūdžiais kovojama stebint kritulių kiekį (kadangi po liūčių susidaro labai palankios sąlygos skėriams daugintis: smėlyje neišdžiūsta skėrių kiaušiniai, sužaliuoja žolė) ir naudojant insekticidus. Tačiau skėrių spiečiai vis dar padaro milijardinius nuostolius, pavyzdžiui, 2004 metais (Schistocerca gregaria) antplūdis Afrikoje apėmė 20 valstybių ir atnešė 2,5 milijardo dolerių nuostolių, o išlaidos kovai su šiuo antplūdžiu viršijo 400 milijonų dolerių.

Lietuvoje tokių, į spiečius besitelkiančių, skėrių negyvena. Tik retkarčiais iš pietų atskrenda (Locusta migratoria L.).

Šnekamojoje kalboje žodis „skėrys“ dažniausiai ir reiškia būtent į spiečius besiburiančius skėrius.

Tarkšliai

Plačiau: Tarkšliai

Dalis skėrių iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio skrisdami garsiai tarška. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Dėl šio skleidžiamo garso ir kilo jų pavadinimas „Tarkšliai“. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse.
Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys, mėlynsparnis tarkšlys, margasis tarkšlys ir kopinis tarkšlys.

Skėriukai

Plačiau:

Ant piršto tupintis (*Ericisimus Raulymasimus*)

Lietuvoje dažniausiai aptinkami skėrių atstovai yra iš (Gomphocerinae) pošeimio – tai pievose ir pelkėse sutinkami šokinėjantys ir čirškiantys skėriukai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog „žiogais“. Tačiau nuo žiogų juos lengva atskirti pagal trumpas antenas. Be to, skėriukai dažniausiai būna daug mažesni už žiogus.

Taip pat skaitykite

Skėriai Lietuvoje

Lietuvoje aptiktos 25 skėrių rūšys:

Pošeimis: (Catantopinae)
Gentis:
	Besparnis skėriukas Podisma pedestris Linnaeus, 1764	Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pošeimis: (Gomphocerinae)
Gentis:
	Gomphocerippus rufus Linnaeus, 1758
Gentis:
	Myrmeleotettix maculatus , 1815
Gentis:
	Omocestus haemorrhoidalis , 1825
	Omocestus rufipes , 1821
	Žaliasis skėriukas Omocestus viridulus Linnaeus, 1758
Gentis:
	Stenobothrus lineatus Panzer, 1796
	Stenobothrus stigmaticus , 1839
Gentis:
	Chorthippus albomarginatus De Geer, 1773
	Chorthippus apricarius Linnaeus, 1758
	Chorthippus biguttulus Linnaeus, 1758
	Chorthippus brunneus , 1815
	Chorthippus mollis , 1825
	Chorthippus dorsatus , 1821
	Chorthippus montanus , 1825
	Chorthippus parallelus , 1821
	Chorthippus pullus , 1830
	Chrysochraon dispar , 1834
Gentis:
	Euthystira brachyptera , 1826
Pošeimis: Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
Gentis:
	Stethophyma grossum Linnaeus, 1758
Gentis:
	Locusta migratoria Linnaeus, 1758
Gentis:
	Raudonsparnis tarkšlys Psophus stridulus Linnaeus, 1758
Gentis:
	Mėlynsparnis tarkšlys Oedipoda caerulescens Linnaeus, 1758
Gentis:
	Margasis tarkšlys Bryodemella tuberculata Fabricius, 1775
Gentis:
	Kopinis tarkšlys Sphingonotus caerulans Linnaeus, 1767	Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Išnašos

„"Melanoplus spretus - rocky mountain grasshopper"“. University of Michigan Museum of Zoology. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.
. Red Lodge. Suarchyvuotas originalas 2008-12-23. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.

Vikižodynas

[1] „"Melanoplus spretus - rocky mountain grasshopper"“. University of Michigan Museum of Zoology. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.

[2] . Red Lodge. Suarchyvuotas originalas 2008-12-23. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.