Simonas Garmus 1870 m gruodžio 23 d kaime 1944 m Bagotosios kaime Romos katalikų kunigas Bagotosios klebonas visuomenės

Simonas Garmus (1870 m. gruodžio 23 d. kaime – 1944 m. Bagotosios kaime) – Romos katalikų kunigas, Bagotosios klebonas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Baigęs Seinų kunigų seminariją, 1894 m. Varšuvoje vyskupo Ruškio buvo įšventintas kunigu. Vikaravo Kolne, Vištytyje, Tikocine, Liubave, aštuonerius metus Punske. Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje klebonavo žinomas lietuvybės puoselėtojas Motiejus Simonaitis, vėliau išrinktas Seinų dakanato vadovu. Punske į visuomeninę veiklą įsitraukė ir S. Garmus. Jis buvo vienas iš Punsko kooperatyvo „Dzūkas“ ir Marijampolės kooperatyvo „Žagrė“ steigėju, finansiškai rėmė lietuvišką Seinų spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas Ir Bendrovė“, kuri leido savaitraštį su priedais Artojas, Šaltinėlis, Vainikas, Vainikėlis ir Kvieslys.

Seinų dekano kun. Motiejaus Simonaičio rekomenduotas, buvo paskirtas naujai sukurtos Bagotosios parapijos klebonu. Į Bagotąją Simonas Garmus persikėlė 1910 m. pradžioje. Parapijiečių tarpe buvo paplitusi girtuoklystė, todėl klebonas įkūrė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrių, kuris aktyviai veikė 1911–1914 m. ir turėjo net savo biblioteką-skaityklą. S. Garmus suskubo projektuoti būsimą šventovę, netrukus rangovas Pravdzinskis pradėjo ją statyti. Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia buvo statoma be carinės valdžios leidimo, todėl parapijiečiai skubėjo ją užbaigti. Bažnyčia kilo labai puošni, su Lietuvoje retai sutinkamais ant sienų tapytais šoniniais altoriais. Kai 1912 m. ji buvo baigta, vietinė valdžia nebespėjo statytojų nubausti, nes netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Per kaimą ėjo fronto linija, jis tai priklausė vokiečiams, tai vėl rusams. Norėdamas vakarais skaityti, iš vokiečių kariškių S. Garmus nusipirko karbitinę lempą. Jos skleidžiama silpna šviesa pakenkė kunigo akims ir jis vėliau turėjo nešioti akinius mėlynais stiklais bei vengti skaitymo. Bažnyčia buvo apgriauta, kiti parapijos statiniai apdegė. Po karo klebonas Garmus bažnyčią suremontavo ir ėmė telkti žmones visuomeniniam darbui. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa, 1930 m. pastatytas didysis altorius.

Kai parapiją vizitavęs vyskupas pastebėjo, kad kaimo pavasarininkai silpnai veikia, Simonas Garmus į tai sureagavo labai jautriai: 1934 m. liepos 1 d. atsisakė klebono pareigų ir liko rezidentu. Mirė Antrojo pasaulinio karo metu, palaidotas savo pastatytos Bagotosios bažnyčios, kuri po Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios vadinama gražiausia medine šventove Suvalkijoje, šventoriuje.

Šaltiniai

Vaclovas Strimaitis. Bagotoji 2014-05-15 iš Wayback Machine projekto.