Sidney Hillman

Sidney Hillman
1944 metais
Gimė	1887 m. kovo 23 d. Žagarė, Rusijos imperija
Mirė	1946 m. liepos 10 d. (59 metai) Niujorkas, JAV
Sutuoktinis (-ė)	Bessie Abramowitz (1916-1946)
Veikla	Politikas, visuomenės veikėjas.

Sidnis Hilmanas (1887 m. kovo 23 d. Žagarėje, Rusijos imperija – 1946 m. liepos 10 d. Niujorke, JAV) – Lietuvos žydų kilmės JAV darbininkų judėjimo veikėjas, JAV profsąjungų lyderis.

Mauzoliejus Westchester Hills kapinėse

Biografija

Gimė 1887 m. kovo 23 d. Žagarėje. Tikroji pavardė – Simcha Gilmanas. Mokėsi chedere, nuo keturiolikos metų Vilijampolės ješivoje. Įsitraukė į Bundo partijos pogrindinį būrelį. 1905 m. Hilmanas už dalyvavimą antivalstybinėje demonstracijoje pusmečiui buvo įkalintas. Po amnestijos paleistas ir toliau dalyvavo revoliucinėje veikloje. 1906 m. spalio mėnesį Hilmanas išvyko į Angliją, Mančesterį, o 1907 m. rugpjūtį į Jungtines valstijas. Po trumpo pabuvimo Niujorke, ilgiau apsistojo Čikagoje. 1909 m. Hilmanas rado darbą vyriškų rūbų siuvimo fabrike.

Kai 1910 m. spontaniškas moterų darbuotojų streikas peraugo į 45,000 viso miesto streiką, Hilmanas buvo vienas iš streiko lyderių. Būtent jam pavyko pasiekti pirmąjį Jungtinėse valstijose susitarimą, numačiusį Arbitražo tarybos įsteigimą dėl darbo konfliktų sprendimo. 1911 m. tame pačiame fabrike įkūrė Jungtinę siuvimo pramonės darbininkų sąjungą, kuriai ir vadovavo. 1914 m. nuvyko į Niujorką ir tapo Jungtinės viršutinių rūbų gamintojų sąjungos vadovu, o spalio mėnesį – Siuvimo pramonės darbininkų vieningos sąjungos (ACWA) prezidentu. Prezidentu išbuvo iki gyvenimo pabaigos. Hilmanas pasiekė, kad net po metų jo vadovaujama profsąjunga buvo pripažinta pagrindine Niujorko siuvėjų profsąjunga. 1916 m. ir 1919 m. profsąjunga organizavo du stambius streikus, dėl kurių savininkai buvo priversti įvesti 48, o vėliau ir 44 valandų darbo savaitę.

Hilmanas neigė destruktyvią konfrontaciją, prisidėdamas prie prie industrinio konstitucionalizmo koncepcijos. Aktyviai dalyvavo įkuriant du bankus, ir jiems vadovavo, kurie išgelbėjo nuo bankroto daug siuvimo įmonių didžiosios depresijos metu 1929-1933 metais. Ekspertų grupės, kurias samdydavo jo profsąjunga, padėjo fabrikų ir cechų vadovams racionalizuoti gamybą sumažinant savikainą. Tuo pačiu Hilmanas dideliu spaudimu įdiegė „uždaro cecho“ principą, pagal kurį visi darbininkai privalo priklausyti profsąjungai. Manoma, kad būtent Hilmano ir jo bendražygių įtakos dėka nuo 1920 m. siuvimo pramonėje beveik nebeliko streikų. Hilmanas įkūrė fondą, kuris kaupė draudimo įnašus, pensijas. Skyriai įsikūrė Niujorke, Čikagoje, Ročesteryje.

1933 m. atėjus į valdžią Franklin Roosevelt, Hilmanas įėjo į profsąjungų konsultacinę tarybą prie įkurtos nacionalinės atkūrimo administracijos, 1935 m. – Nacionalinę pramonės atstatymo tarybą ir jaunimo reikalų tarybą, 1938 m. – į Teisingo darbo jėgos samdymo tarybą. Antrojo pasaulinio karo metu buvo pagrindiniu Ruzvelto patarėju profsąjungų klausimais, buvo artimas prezidento aplinkos žmogus. 1940 m. atstovavo darbininkų judėjimui Nacionaliniame konsultaciniame komitete, metų gale užėmė generalinio direktoriaus pavaduotojo ir departamento direktoriaus postus Gamybos valdymo biure, 1941 m. aprūpinimo ir subsidijų tarybos narys, 1942 m. karo gamybos tarybos darbo departamento direktorius.

Hilmanas buvo įsitikinęs socialistas, pastoviai palaikė gerus kontaktus su „“ redaktoriumi žemiečiu . 1920 m. kurį laiką rėmė Sovietų Sąjungą, komunistus. Bet buvo principingas, bet kokio totalitarizmo priešas, smerkė Ribentropo – Molotovo paktą. 1936 m. Hilmanas kartu su įkūrė . Hilmanas visą gyvenimą užėmė aktyvią pilietinę poziciją: buvo Amerikos darbo partijos pirmininkas, Pasaulinės profsąjungų federacijos viceprezidentas, Amerikos politinių ir socialinių mokslų akademijos narys. Mirė 1946 m. liepos 10 d. , Long Ailendo saloje, šalia Niujorko savo vasaros rezidencijoje. Palaidotas . Viena iš gatvių šalia buvusių Hilmano namų pavadinta jo garbei. Jo atminimui įamžinti įkurta organizacija The Sidney Hillman Foundation, kuri nuo 1950 m. teikia žmonėms, kurie kovoja už socialinį darbininkų teisingumą.

Nuorodos

• Biografija (ang.)
• The Sidney Hillman Foundation tinklalapis (ang.)

Šaltiniai

1. Sidney Hillmanas www.shtetl.lt 2014-02-23 iš Wayback Machine projekto.