Sidabriniai ilgieji

Kitos reikšmės – Ilgasis.

Lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės XIII–XIV a. strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams. Jų rasta dabartinės Lietuvos teritorijoje, todėl jie vadinami lietuviškaisiais. Jie buvo pirmieji savi lietuvių pinigai.

Lietuviški ilgieji Trakų istorijos muziejuje.

2023 m. rugpjūtį buvusio Kernavės dvaro teritorije rasti XIII–XIV a. nesmulkinti penki ilgieji.

Pavadinimas

Terminas ilgasis vartotas iki XVI a. pabaigos, jis minėtas Simono Daukanto. Lietuviškoje numizmatinėje literatūroje įsigalėjo XX a. Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ (1599) kaip ilgųjų sinonimas pateikti talentai (lydiniai).

Yra rasta lietuviškų sidabro ilgųjų su įrėžtu pavadinimu изрой, šis terminas minėtas ir XIII a. pabaigos rusų šaltiniuose, todėl rusiškoje numizmatinėje literatūroje lietuviškas ilgasis dažnai vadinamas izroj.

Išvaizda

Lietuviški ilgieji būdavo 10–17 cm ilgio, sverdavo 100–105 g. Lobiuose aptinkami ir smulkūs atkirsti ilgųjų fragmentai.

Lietuvoje monetas dažniausiai sulydydavo į sidabro lydinius, kurie ir buvo pirmieji lietuvių pinigai – lietuviški ilgieji. Įkartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti. Pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinių svorio pagrindu buvo paimta skandinaviška markė. Pusė markės (104 g) sudarė vidutinį lietuviškų ilgųjų (kapų) svorį. Šie lydiniai, randami kartu su Didžiojo Naugardo rubliais bei Kijevo grivnomis, leidžia juos datuoti XII–XIV a.

Nuorodos

1. Grimalauskaitė D. (2003) Antano Buračo „Pasaulio valiutų ir monetų žinynas“. Recenzija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.. In: Pinigų studijos
2. „Stulbinamos vertės radinys Lietuvoje: ką tik aptiktas pirmųjų lietuviškų pinigų – ilgųjų – lobis“. Delfi.lt. 2023-08-11. Nuoroda tikrinta 2023-08-11.
3. Неклюдов В. Н. (1945) О русских денежных слитках // Труды отдела нумизматики, Т. 1. Ленинград: Государственный Эрмитаж.