SenovėSenovės kaimas prie apleisto geležinkelioSenovė53 57 14 š pl 24 14 13 r ilg 53 954 š pl 24 237 r ilg 53 954 24 237

Senovė

Senovė

53°57′14″š. pl. 24°14′13″r. ilg. / 53.954°š. pl. 24.237°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Varėnos rajono savivaldybė

Seniūnija

Marcinkonių seniūnija

Gyventojų

4

Vikiteka

Senovė (Varėna)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Senóvė
Kilmininkas:	Senóvės
Naudininkas:	Senóvei
Galininkas:	Senóvę
Įnagininkas:	Senóve
Vietininkas:	Senóvėje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Sanowo, Szanowo, rus. Саново

Senovė – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Marcinkonių, Gudijos pasienyje. Kaimą supa Dainavos giria. Pro jį ėjo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, prie geležinkelio stovėjo medinė Senovės geležinkelio stotelė, išardyta XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje. Keliukai į Kabelius, Šklėrius. Senovės girininkijos miške auga Dūbo pušis (gamtos paminklas).

Etimologija

Kaimo pavadinimas greičiausiai kilo iš žodžio senóvė reikšme „seniai tręštas laukas“.

Istorija

Iki XX a. pr. Senovė priklausė Gardino apskrities Beržtų valsčiui. Tarpukariu priklausė Lenkijai, balstogės vaivadijos, Gardino pavieto, Pariečės valsčiui. Po II pasaulinio karo dalis kaimo priskirta Kabeliams. Kaime buvo kontora, krautuvė „Raudonasis kampelis“, lentpjūvė, sandėlys ir arklidė. Ten prikraudavo ir iškraudavo ešelonus.

Gyventojai

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 26 žmonės, iš kurių 23 buvo užrašyti lenkais, 1 baltarusiu ir 2 lietuviais.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.

1905 m.

1921 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

15

26

37

36

29

21

10

7

4

Senovėje gyvena tautosakininkas Danielius Mickevičius. Senovė yra orientalisto Algio Uždavinio tėviškė.

Galerija

Senovės sodyba
Senovės sodyba
Kaimo kryžius

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
Gyvenimas ant rubežiaus (2). Pelkių kaimo gyventojai gerbė žalčius ir burtais gynėsi nuo gyvatės įkandimo
Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 54.
Dorotėja Uždavinytė. „Tarp Kabelių ir Senovės: menotyrininko Algio Uždavinio dienoraščių pėdsakais“, Nemunas, 2020 m. nr. 06.
1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
Указатель населеннымъ мѣстностямъ Гродненской губерніи, съ относящимися къ нимъ необходимыми свѣдѣніями. – Гродна, Губернская Типографія: 1905.
Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
http://www.ana.lt/images/druskininku%20naujienos/PDF/2010%20druskininku%20naujienos%20nr%2030.pdf

Aplinkinės gyvenvietės

Piesčiai – 2 km

Šklėriai – 2,5 km

Kabeliai – 3,5 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.

[3] Gyvenimas ant rubežiaus (2). Pelkių kaimo gyventojai gerbė žalčius ir burtais gynėsi nuo gyvatės įkandimo

[4] Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 54.

[5] Dorotėja Uždavinytė. „Tarp Kabelių ir Senovės: menotyrininko Algio Uždavinio dienoraščių pėdsakais“, Nemunas, 2020 m. nr. 06.

[6] 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)

[7] Указатель населеннымъ мѣстностямъ Гродненской губерніи, съ относящимися къ нимъ необходимыми свѣдѣніями. – Гродна, Губернская Типографія: 1905.

[8] Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.

[1959-70sur-9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[15] ttp://www.ana.lt/images/druskininku%20naujienos/PDF/2010%20druskininku%20naujienos%20nr%2030.pdf