Senosios Impilties II piliakalnis

Senosios Įpilties III piliakalnis
Marijos kalnelio vaizdas iš pietryčių pusės
Senosios Įpilties III piliakalnis
Koordinatės	56°07′33.9″ š. pl. 21°14′57.4″ r. ilg. / 56.126083°š. pl. 21.249278°r. ilg. / 56.126083; 21.249278
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Aukštis	6 m
Plotas	27 × 26 m
Priešpilis	Papėdės gyvenvietė – 2 ha
Naudotas	I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas	1960, 1963, 1982, 1992, 1996 m.
Registro Nr.	u. k. 5245 / AR527 /

Senosios Įpilties III piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 5245, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR527) – piliakalnis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje (Darbėnų seniūnija), Įpilties ir Graistupio upelių santakoje.

Pasiekiamas Senosios Įpilties šiaurinėje dalyje pavažiavus pro buvusias fermas vakarų puse iš kairės į šiaurės vakarus 300 m, yra 30 m į dešinę šiaurės rytuose, už Įpilties upelio.

Piliakalnis

Įrengtas upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27 m ilgio, iki 26 m pločio. Šiaurės rytų pakraštyje supiltas tiesus 30 m ilgio, 0,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio.

Į šiaurės rytus nuo pylimo 2 ha plote aptinkama papėdės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakų.

Piliakalnį labai suardė arimai. Teritorija dirvonuoja, pietrytinis šlaitas apaugęs alksniais.

300 m į pietvakarius yra Senosios Įpilties piliakalnis, 1,5 km į šiaurės vakarus – II piliakalnis, vadinamas Karių, Karo kalnu, o 1 km į rytus – Naujosios Įpilties alkakalnis (Alkos kalnas). Į vakarus nuo piliakalnio priešingame Graistupio šlaite stūkso mitologinis Aukuro akmuo, iš po kurio išteka šaltinis. Už akmens prasideda Senosios Įpilties piliakalnio papėdės gyvenvietė.

Tyrimai

1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – LII (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – MMT (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – KPC (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1996 m. – Gintautas Zabiela.

Rasta apdegusio molio tinko fragmentų.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu.

Aplinkiniai piliakalniai
	Gruobinios pilis 44 km Senosios Įpilties II piliakalnis 1,5 km		Apuolės piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 20 km Kalvių piliakalnis 12 km
			Mosėdžio piliakalnis 21 km Laivių piliakalnis 23 km
	Senosios Įpilties piliakalnis 0,3 km Nagarbos piliakalnis 20 km Senkų piliakalnis 21 km	Kurmaičių piliakalnis 22 km	Auksūdžio piliakalnis 7 km Kartenos piliakalnis 28 km

Šaltiniai

1. Gintautas Zabiela. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.). - Kultūros paminklai. - Vilnius, 2001. - T. 8. - P. 33 (Nr. 26)
   Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. - Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2005. - T. 1. - P. 464–465
2. Lietuvos piliakalniai: Atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 464–465
3. Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8-28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita . - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 187. - L. 8
4. Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius. - P. 500
5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 137

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai
• Kultūros vertybių registras: Piliakalnis III, vad. Marijos kalneliu