Senieji Vilniaus vyskupų rūmai

Senieji Vilniaus vyskupų rūmai
Vilniaus pilys XVI a. pab. Brauno ir Hogenbergo atlase. Paveikslėlio apačioje 10 numeriu pažymėti buvę Vyskupų rūmai, tuo metu vadinti „drabantų” namais (Das Trabanten Haus)
Senieji Vilniaus vyskupų rūmai 54°41′7.5″ š. pl. 25°17′12.4″ r. ilg. / 54.685417°š. pl. 25.286778°r. ilg. / 54.685417; 25.286778 (Senieji Vilniaus vyskupų rūmai)
Vieta	Vilnius, Lietuva
Statusas	Išlikę pamatų ir pirmo aukšto sienų fragmentai
Statybų pradžia	XIV a.
Sunaikintas	1832 m.
Paskirtis	Rezidenciniai, administraciniai rūmai, prieglauda ir kt.

Senieji Vilniaus vyskupų rūmai – buvęs pastatas Vilniuje, teritorijoje. Stovėjo prie pilies pietvakarių kampo gynybinio mūro, keliolika metrų į pietus nuo Katedros varpinės, dabartinės Katedros aikštės vakarinėje dalyje. Rūmus mena aikštės grindinyje rausvo atspalvio granito juostomis pažymėti jų kontūrai.

Po žeme išlikę rūmų pamatų ir pirmo aukšto sienų fragmentai – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso dalis.

Istorija

Dailės istoriko Vlado Drėmos nuomone, XIV a. pabaigoje rūmai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo sūnaus Jogailos rezidencija. Po Lietuvos krikšto, 1387 m., Jogaila mūrinius rūmus ir dar keturis medinius namus padovanojo Vilniaus vyskupui Andriui – nuo to laiko iki 1534 m. pastate buvo įsikūrę Vilniaus vyskupai. Po 1530 m. gaisro vyskupas Jonas Žygimantaitis rūmus restauravo, tačiau jo įpėdinis Povilas Alšėniškis savo rezidenciją perkėlė į buvusius Trakų vaivados Stanislovo Goštauto rūmus (dabartinė Prezidentūra), o senajame pastate nuo 1536 m. apgyvendinti pilies sargybos kareiviai (XVI a. Vilniaus planuose pastatas vadinamas „drabantų” (sargybinių) namais).

XVII a. viduryje per karą pastatas apgriautas. XVIII a. pradžioje priklausė katedros kapitulai, kuri 1707–1726 m. rūmus restauravo ir pritaikė savo reikalams – juose apgyvendinti neįgalūs senyvo amžiaus kunigai, rūmai vadinti „invalidų kolegija” (Collegium dioecesanum Invalidorum). 1765 m. kapitula pradėjo trečio aukšto statybas, tačiau dėl lėšų stokos darbai užsitęsė. 1790 m. pastatas vėl atiteko vyskupui. Juose įsikūrė konsistorijos teismas, o trečiojo aukšto kambariai buvo nuomojami. Čia pas draugus studentus lankydavosi ir būsimasis poetas Adomas Mickevičius.

Kilus 1831 m. sukilimui, Rusijos caro nurodymu, Vilniaus pilių teritorijoje įrengta tvirtovė. Aplink tvirtovę esantys pastatai, įrengiant , nugriauti. 1832 m. nugriauti ir Vyskupų rūmai.

Architektūra

Iki rekonstrukcijos XVIII a. rūmai buvo dviejų aukštų, stačiakampio formos, kampuose turėjo po apvalų bokštą su suktiniais laiptais viduje. Ilgojoje šoninėje sienoje buvo keturios , pastogėje užsibaigiančios skliaustomis pusapskritėmis arkomis, su poriniais langais antrame aukšte. Pastato vidinė erdvė buvo padalinta į dvi dalis: platų koridorių vienoje pusėje ir sales bei kambarius kitoje.

Archeologinių tyrimų duomenimis, rūmai buvo 58 m ilgio ir 11 m pločio, turėjo du bokštelius vakariniame gale, iš Katedros pusės buvo įrengtos dvi durys.

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR Mokslų akademija, Istorijos institutas. „Lietuvos pilys”. Vilnius: „Mintis”, 1971 m.
2. Darius Pocevičius. „100 istorinių Vilniaus reliktų”. Vilnius: „Kitos knygos”, 2016, p. 20.
3. „Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-06-12.
4. Napoleonas Kitkauskas. „Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra”. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 26.
5. Senieji vyskupų rūmai, Vilnius 2009. Nuoroda tikrinta 2024-06-16.
6. Napoleonas Kitkauskas. „Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra”. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 37.
7. Senieji Vilniaus vyskupų rūmai, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Made in Vilnius, 2021-03-02. Nuoroda tikrinta 2024-06-15.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.