Senieji Eglininkai vok Alt Eggleningken LindengartenSenieji Eglininkai54 57 45 š pl 22 14 49 r ilg 54 96250 š pl 22 2469

Senieji Eglininkai vok. Alt Eggleningken, Lindengarten
Senieji Eglininkai 54°57′45″ š. pl. 22°14′49″ r. ilg. / 54.96250°š. pl. 22.24694°r. ilg. / 54.96250; 22.24694 (Senieji Eglininkai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Senieji Eglininkai, Eglininkai (vok. Alt Eggleningken, Eggleningken nuo 1938 m. Lindengarten) – buvęs dvaras, vėliau kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 16 km į vakarus nuo Lazdynų ir 16 km į pietryčius nuo Ragainės, prie Ragainės–Lazdynų plento.

Istorija

Senųjų Eglininkų kaimo bendruomenė 1918 m.

Vietovardis kilęs iš pavardės Eglininkas, arba kaimas pavadintas pagal gyventoją, dirbantį ir gyvenantį eglių miške.

1785 m. buvo Leskaminio domenų valsčiaus kulmiškasis dvaras su 3 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 17 gyventojų, 1846 m. – 5 sodybų kaimas su 45 gyventojais. Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Būdviečių valsčiaus sudėtyje. 1905 m. Senuosiuose Eglininkuose buvo 3 sodybos, gyveno 45 žmonės, iš jų 2 lietuviai (4,4 %); kaimas valdė 102 ha žemės. 1929 m. prijungti prie Naujųjų Eglininkų, jungtinė kaimo bendruomenė pavadinta Eglininkais. Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1910 m.

1905 m.

1910 m.

45

68

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Eglininkai, 1, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 33. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 320. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 173. Baensch, Magdeburgas, 1846.
Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 248, 249. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-03.
Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.

[1] Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Eglininkai, 1, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.

[2] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 33. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.

[3] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 320. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.

[4] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 173. Baensch, Magdeburgas, 1846.

[5] Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.

[6] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 248, 249. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.

[7] Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-03.

[8] Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-02.